Žiemą daug žmonių slidinėja slidėmis
ar čiuožia snieglente nuo kalno.
Tai smagios pramogos.
Bet dažnai žmonės ir susižeidžia.
Gydytojas Titas Daraška sako,
kad traumos dažniausiai nutinka,
kai žmonės neatsargiai elgiasi.
Pavyzdžiui:
• Kai kurie žmonės slidinėja per greitai.
Kai žmonės greitai slidinėja
pirmą slidinėjimo dieną,
kūnas dar nėra apšilęs ir pasiruošęs.
• Kai kurie žmonės renkasi per sunkias
trasas ant kalno.
• Daug traumų įvyksta dienos pabaigoje.
Nes dienos pabaigoje
žmonės būna pavargę,
bet vis tiek nori dar kartą
nusileisti nuo kalno.
Kokių būna traumų?
Gydytojas sako,
kad žmonės, kurie tik mokosi slidinėti,
dažniau krenta ant sniego.
Tai sumušimai ar patempimai.
Tokios traumos nėra sunkios.
O labiau patyrę sportininkai
čiuožia nuo kalno greičiau.
Dėl to jų traumos būna sunkesnės.
Tokie slidininkai dažnai susižeidžia
kelius ar pečius.
Krentant su slidinėjimo lazda
gali būti sužalotas rankos nykštys.
O žmonės, kurie čiuožia snieglente,
dažnai krenta ant rankų.
Dėl to lūžta rankos riešai ar raktikaulis.
Gydytojas sako,
kad labai pavojingos yra
galvos ir nugaros traumos.
Todėl labai svarbu dėvėti šalmą.
Klaidos po traumų
Gydytojas sako,
kad dažnai žmonės
netinkamai elgiasi po traumos.
Jie vis tiek toliau sportuoja ir galvoja,
kad skausmas praeis.
Taip galima tik dar labiau pakenkti sau.
Todėl kreipkitės į gydytoją, jei:
• skauda kojas rankas ar pečius,
• kojos ar rankos tinsta
• po traumos sunku judėti.
Ką daryti, kad nebūtų traumų?
Prieš slidinėjant ar kitaip sportuojant,
reikia pasiruošti iš anksto.
1. Padarykite apšilimo pratimų visam kūnui.
2. Stiprinkite kojas ir liemenį.
3. Darykite pertraukas,
kad kūnas spėtų pailsėti.
4. Turėkite sveikatos draudimą.
Draudimas padės,
jei prireiks pagalbos kalnuose.
Šis tekstas parašytas
lengvai suprantama kalba.
Daugiau naujienų lengvai suprantama kalba
rasite rubrikoje „15min Lengvai“.