Maskvos CSKA VTB Jungtinės lygos finale įveikė Kazanės „Unics“ ir iškovojo čempionų taurę. D.Lavrinovičius, finale pelnęs 15 taškų, buvo išrinktas į simbolinę finalinio ketverto komandą.
– Darjušai, CSKA klubui toks trofėjus – menkavertis?
– Kaip menkavertis? Kiekvienas trofėjus yra svarbus. Kaip suprasti – menkavertis?
– Na, galbūt šis turnyras jums buvo labiau pasiruošimas Eurolygos finalo ketvertui nei kova dėl titulo.
– Taip, tuo pačiu ir pasiruošimas. Bet kiekvienas titulas svarbus. Jūs galvojate, kad jei CSKA, tai nesvarbu. Jei būtų nesvarbios tos pergalės, nebūtume nieko laimėję. Kiekviena pergalė ir kiekvienas trofėjus labai svarbus šiam klubui. Ir negalvokit kitaip. Todėl ir pasiekėme tokį lygį.
– Tavo paties žaidimas buvo geras...
– Nesupratau – geras ar labai geras?
– Geras.
– Aišku...
– Pavyko įgyti gerą sportinę formą ar Viktoro Chriapos nebuvimas leido labiau atsiskleisti?
– Taip, kai nėra V.Chriapos žaidžiu truputį daugiau. Tačiau aš dirbau, stengiausi visą sezoną. Iš pradžių gydžiausi traumą, tačiau dabar jaučiuosi gerai. Man nesvarbu, kiek aš žaidžiu – 10 ar 20 minučių. Man svarbu, kad komanda laimėtų. Aš suprantu, kokioje komandoje esu, kokie čia žaidėjai ir kokios žvaigždės. Nenoriu čia žaisti 30 minučių. Noriu būti naudingas komandai.
 |
| Alfredo Pliadžio nuotr./Darjušas Lavrinovičius |
– Po pusfinalio rungtynių su „Lietuvos rytu“ treneris barė?
– Ne. Mes patys save barėme. Treneris tik pasakė, kad mes žiopliai ir viskas. Galėjome kaltinti tik save dėl tokio žaidimo.
– Ar dažnai Jonas Kazlauskas duoda pylos, kad kartais žaidžiate pernelyg gražiai, kai galbūt geriau būtų sužaisti paprastai, bet užtikrintai?
– Taip, tai akcentuoja treneris. Kai šiek tiek atsiplėšiame nuo varžovų, pradedame šou daryti, ir kartais tai pakiša koją. Treneris sako, kad reiktų paprasčiau žaisti.
– Žiūrovai „Siemens“ arenoje palaikė CSKA. Patiko žaisti Vilniuje?
– Labai patiko. Ačiū sirgaliams. Labai džiaugiuosi, kad taip šiltai sutiko ir palaikė.
– Darjušai, nenuliūdai nepamatęs savo pavardės rinktinės kandidatų sąraše?
– Nenuliūdau, nes žinau, kad yra kam žaisti. Paprasčiausiai nesitikėjau, kad manęs neįtrauks. Manau, galėjo paskambinti ir perspėti. Paaiškinti, kodėl nenori, kad atvažiuočiau. Būčiau supratęs ir žinojęs. Nesitikėjau, kad taip bus, bet nuo širdies galiu pasakyti – nuoskaudos ir pykčio nėra.
– Tos priežastys, kurias išvardijo treneris Kęstutis Kemzūra, pavyzdžiui, ištvermės po traumų stygius, tau pačiam yra suprantamos?
– Taip treneris sakė, o yra dar kitų dalykų. Ten ne tik treneris sprendžia. (Pauzė) Ten visi sprendžia.
