Po mėnesio prasidėsiančiame olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje K.Kemzūra turi progą pasiekti savo svajonę.
„Kaip ir kiekvienas, aš taip pat labai noriu dalyvauti olimpiadoje, – pripažino treneris. – Ir ne tik dalyvauti. Norisi ką nors pasiekti. Gyvenime niekada nežinai, ar kada nors bus antras šansas. Todėl norisi galimybe pasinaudoti dabar.”
– Rinktinės veidas vėl pasikeitė. Jums atėjus 2010 metais Turkijoje jauna alkana komanda turėjo ryškų lyderį Liną Kleizą. Pernai Europos čempionate žaidimas du prieš du buvo mūsų komandos variklis. Koks bus esminis rinktinės bruožas šiemet? – „Lietuvos rytas“ paklausė K.Kemzūros.
– Šįmet norėtume pasitelkti daugiau stiprybių: L.Kleizos gebėjimą susikurti ir sukurti kitiems gerų progų atakuoti, Jono Valančiūno aštrumą ir greitį, pasinaudoti kitų žaidėjų savybėmis. Mantas Kalnietis patobulėjo per sezoną. Mes turime puikių metikų. Sieksime, kad mūsų puolimas būtų įvairiapusiškas.
– L.Kleiza pasaulio čempionate žaidė tik sunkiojo puolėjo pozicijoje, NBA – dar ir lengvojo puolėjo. Kokią poziciją Linas užims šiemet rinktinėje?
– Iš pradžių ketiname juo remtis kaip sunkiuoju puolėju. Bet turėsime ir variantą, kai kartais jis pasislinks į lengvojo puolėjo poziciją.
– Esate užsiminęs, kad šiemet Š.Jasikevičiumi norite aikštėje pasinaudoti kiek kitaip nei pernai. Kaip?
– Kaip ir bet kuris žaidėjas, bėgant metams jis netampa greitesnis. Norėdami geriau panaudoti Šarūno talentą galvojame, kaip pagelbėti jam lengviau išsivaduoti nuo savo varžovo.
Šaras pats supranta: nėra būtinybės žaisti po 30 minučių per rungtynes. Jis keisis su M.Kalniečiu, o kartais jie žais kartu. „Panathinaikos“ komandoje Šaras žaidė labai produktyviai, kai įžaidėjas šalia būdavo Dimitris Diamantidis.
Labai džiaugiuosi Šarūno žaidimu šį sezoną. Mano asmenine nuomone, rinktinė jam padėjo pasirengti kovoms klube. Jis atsikratė traumų, pagerino savo fizinę būklę.
– Ar sudėtinga bus įtraukti vėliau atvykusius į rinktinę?
– Būsime paruošę rinktinės žaidimo griaučius. Tai – patyrę krepšininkai ir jiems neturėtų būti sudėtinga. Juolab kad klubuose derinių būna dar daugiau. Šiemet mes neturėsime daug laiko bandymams, todėl daugiau rinksimės derinius, kurie tinka mūsų žaidėjams jų klubuose. Tie deriniai yra panašūs, skirsis tik detalės.
– Kiek derinių parengėte?
– Turime išsirinkę apie penkiolika. Tačiau atliekant kiekvieną derinys gali tęstis dar keliomis kryptimis.
– Sunkiojo puolėjo pozicijoje šalia L.Kleizos dar turite Paulių Jankūną ir Darių Songailą. Tai bus bene tvirčiausia komandos grandis?
– Taip, tačiau nepamirškite Donato Motiejūno. Neprarandame vilčių jo sulaukti. Donatas dar žaidžia Lenkijos finalo serijoje, jis turi Krepšinio federacijos draudimo pasiūlymą ir, manau, greitai priims sprendimą.
– Kas bus pagrindinis vidurio puolėjas – J.Valančiūnas ar R.Javtokas?
– Jie – skirtingi žaidėjai. R.Javtokas subrendęs ir patyręs žaidėjas, žinantis, kur atsistoti ginantis, kada padėti kitiems. Šiandien Robertas yra stipresnis už Joną tikrose grumtynėse. Bet puolant Jono judesių arsenalas yra gausesnis. Ypač pavojingas yra Jono „du prieš du” su Š.Jasikevičiumi. Matysime: gal viename mače pagrindinis „centras” bus vienas, antrame – kitas.
Mūsų starto penketas tikriausiai keisis.
– Ar esate priėmęs sprendimą, kaip pasielgsite, jei komanda neiškovos olimpinio bilieto turnyre Venesueloje?
– Aš nebėgsiu nuo atsakomybės. Prisiimsiu ją.
