Tris pastaruosius sezonus Š.Sakalausko treniruojama Bremerhafeno „Eisbaren“ komanda visus stebino ne tik patekdama į Vokietijos Bundeslygos atkrintamąsias varžybas, bet ir sugebėdama prasibrauti tarp keturių stipriausių šalies ekipų. Nedidelį biudžetą turinčio klubo vadovai vienbalsiai tvirtino – lietuvių specialistas yra neliečiamas. Tačiau dabar jo neliečiamumo statusas susvyravo.
Priežastis – aštuoni pralaimėjimai iš eilės ir fiasko taurės varžybose. Vos vieną pergalę iš devynerių iškovojusios „šiaurės meškos“ tenkinasi 18 komandų turnyro paskutiniąja vieta. Vokiečių žiniasklaida rašo, kad sunerimę klubo vadovai jau surengė ne vieną posėdį už uždarų durų. Apie tai, ką jie svarstė, spėlioti neverta. Klausimas paprastas – kokia ateitis laukia trenerio Š.Sakalausko, dirbančio Bremerhafene nuo 2001 metų.
Duodamas interviu 15min.lt trečiadienį Š.Sakalauskas tvirtino, kad „Eisbaren“ trenerio pareigų iš jo dar niekas neatėmė. „Galėtų būti ir geriau, - sakė Lietuvos krepšinio specialistas. - Kol kas dirbu toliau, bet aišku, kuomet pralaimi, visko gali būti. Šiame darbe reikia laimėti.“
Kokios komandos nesėkmių priežastys?
Aštuoneri metai gal ir per daug sėkmės, kažkada ji turi baigtis. Mes renkamės daugiau jaunus, neatskleistus žaidėjus ir mėginame iš jų padaryti gerus krepšininkus. Tačiau šioje koncepcijoje yra pavojus, kad nepataikysi. Šiais metais taip ir nutiko. Nei charakteris, nei techninės žaidėjų galimybės neatitiko. Informaciją sunku surinkti, todėl dažniausiai vadovaujamės nuojauta. Tai padeda sutaupyti biudžeto lėšas, bet yra pavojus yra, kad nepataikysi.
Komandą komplektuojate iš vietinių žaidėjų?
Ekipoje turi būti trys vokiečiai, tačiau pagrindinė mūsų rinka yra amerikiečiai. Turime ir tris lietuvius – Žygimantą Jonušą, Darių Pakamanį ir Artūrą Valeiką. Ž.Jonušas yra starto penketo žaidėjas, D.Pakamanis atėjo tik prieš mėnesį, jam reikia dar daugiau pasirengimo, o A.Valeika – naujokas, baigęs Amerikoje universitetą. Jis šiuo metu traumuotas.
Vokietijos žiniasklaida rašė, kad vieną iš komandos lyderių amerikietį Marcusą Slaughterį pašalinote dėl drausmės nesilaikymo...
Oficiali versija – jis traumuotas. Negaliu daugiau komentuoti, nes turiu laikytis klubo versijos. Su komanda jis nesitreniruoja.
Ar Bundeslygos lygis pakilo lyginant su praėjusiais metais?
Žaidžiame ketvirtą sezoną, visuomet būdavome prie stipresnių komandų, o šįmet sėdime dugne. Tikrai varžovai geriau atrodo. Nuolat stiprios komandos yra dvi trys, o likusiųjų pajėgumas priklauso nuo komplektacijos.
Tikriausiai nesmagu atsidurti tokioje situacijoje?
Trenerio darbe taip pat yra rotacija. Kažkada nepataikai, aplinkybės taip susiklosto.
Tai jums nebūtų akibrokštas, jeigu rytoj pasakytų, jog jūsų paslaugų klubui daugiau nebereikia?
Ne. Aštuonerius metus išdirbti viename klube yra daug, o dar užsienyje, kur savų nėra. Galbūt tai ženklas, kad užsisėdėjau. Likimas grūmoja, kad Sakalauskas per ramiai gyvena ir turi kažką keisti. O tai reiškia grįžti į Lietuvą.
