Futbolininkai jau dabar bando ieškoti revoliucinių išeičių. Krepšinio pasaulyje kol kas ramu, bet kai kurie autoritetai įspėja, jog čia irgi stovime ant bedugnės krašto.
Dirbtinis tramplinas
Talentų stokoja ne tik nacionalinė Lietuvos futbolo komanda, bet ir jaunimo rinktinės, dažnai beviltiškai pralaiminčios bendraamžiams iš kitų šalių.
Lietuvos futbolo federacijos techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus iškėlė idėją – A lygos klubai privalėtų įsipareigoti aikštėje turėti bent vieną devyniolikmetį ar jaunesnį futbolininką.
Argumentas – sovietų okupacijos metais pagal tokias taisykles rungtyniavo šalies čempionato komandos, ir tai padėjo parengti daug žaidėjų Vilniaus „Žalgiriui“.
Dabar tai būtų pagalba Lietuvoje kitais metais vyksiančiam Europos čempionatui besirengiančiai devyniolikmečių rinktinei.
Futbolo bendruomenė ėmė šurmuliuoti primindama, kad kieme – seniai ne sovietmetis. Bet nuomonių yra įvairių. Marijampolės „Sūduvos“, kuri jau šiemet ir aikštėje, ir ant suolo nuolat turėjo vieną kitą 1994-aisiais gimusį ar jaunesnį futbolininką, prezidentas Vidmantas Murauskas ir „Šiaulių“ direktorius Saulius Lesnickas projektui pritarė.
Gargždų „Bangos“ vadovai sutiktų priimti naujovę, jei jų neverstų į aikštę leisti Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) auklėtinių, nes turi savo gabaus jaunimo.
Tauragės „Tauro“ ir būrį jaunų žaidėjų prisiviliojusio Klaipėdos „Atlanto“ atstovai siūlomą naujovę vertina skeptiškai.
Tuo metu šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“ ir vicečempionas Vilniaus „Žalgiris“ stoja piestu prieš dirbtinį trampliną, konstruojamą jauniems žaidėjams.
Klausimų daugiau nei atsakymų
„Nemanau, kad Lietuvos čempionatas toks stiprus, jog jį reikėtų dar silpninti“, – nelinksmai šyptelėjo „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas. Jam pritarė ir su „Ekrano“ dubleriais dirbantis vienas gabiausių jaunųjų futbolininkų trenerių Valdas Dambrauskas: „Idėja gal ir graži, bet nelabai įsivaizduoju, kaip ji galėtų būti realizuota.
Jaunas žaidėjas per rungtynes gali patirti traumą.
Tai reiškia, kad treneriui reikia turėti kitą jo amžiaus futbolininkų ant suolo. Be to, trenerio tikslas – rezultatas. Į aikštę ir aš, ir kiti treneriai leidžia geriausius vienuolika žaidėjų. Kodėl turėčiau mesti į kovą žmogų, kuris yra šešioliktas, septynioliktas ar aštuonioliktas?“
Vilniaus „Žalgirio“ vykdomoji direktorė Vilma Venslovaitienė kalba tą patį: „Pirmiausia tai dirbtina, antra, yra techninių niuansų – norint skirti vieną vietą komandoje jaunimui, reikia turėti penkis ar šešis jaunuolius. Kortelės, traumos, mokykla. Dėl amžiaus ypatumų vieną dieną jie žaidžia geriau, kitą – blogiau. Tai reiškia, kad A lygai reikia 50–60 jaunų žaidėjų. Iš kur mes jų tiek paimsime?“
 |
| BFL nuotr./J.Valančiūno kartos rinktinė laimėjo viską, bet vyrų krepšinyje šie krepšininkai kol kas tik atsarginiai. |
Krepšinį gelbės piramidės
Lietuvos krepšinio rinktinės rezultatai Londono olimpiadoje buvo prasčiausi per visą istoriją. Tiesa, 20-mečių vaikinų rinktinė net ir be lyderio Jono Valančiūno tapo Europos čempione, bet kitų, jaunesnių, rinktinių rezultatai – prastesni.
Nepaisant to, lietuviško krepšinio vandenys daug mažiau audringi nei futbolo.
„Futbolininkai Nacionalinę akademiją, jei gerai suprantu, kūrė už galingų savo sporto užsienio struktūrų pinigus, – teisingai spėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas („15min“ su M.Balčiūnu kalbėjosi dar iki jo sulaikymo, – red. past.). – Mes tokių galimybių neturime. Sprendžiame problemas savaip – statome struktūrines minipiramides. Pirmoji jau netrukus turėtų pradėti veikti Šiauliuose.
Jos viršūnėje – „Šiaulių“ klubas su rėmėjais, žemiau – Nacionalinėje ir Regionų lygoje žaidžiančios miesto ir apskrities komandos, o pamatas – krepšinio mokykla, kurią su visais jai skiriamais pinigais atribojome nuo miesto sporto mokyklos.“
Pasak M.Balčiūno, panašus modelis turėtų būti pradėtas taikyti ir kituose miestuose. Tai garantuotų ir savikontrolės mechanizmą, ir norą siekti maksimalaus rezultato.
Vilniaus „Sakalų“ klubo direktoriaus Lino Kvedaravičiaus nuomone, didelės, nacionalinės, krepšininkų rengimo piramidės Lietuvai nereikia: „Dabar daugelis jaunimo komandų turi stiprių žaidėjų. Nėra prasmės jų burti vienoje vietoje – taip ne vienas jaunas krepšininkas prarastų lyderio savybes, o šalies čempionate tokia komanda neturėtų su kuo konkuruoti.“
Silpnas technikos bagažas
Į pastabą, kad Lietuva pastaraisiais metais, išskyrus Joną Valančiūną ir Donatą Motiejūną, neišugdė jaunų supertalentų, reaguojama ramiai. „Manau, kad dabar padėtis nebloga, nes nebėra tokio didelio atotrūkio tarp lyderių ir kitų žaidėjų, koks buvo anksčiau“, – sakė M.Balčiūnas.
Tačiau Š.Marčiulionio krepšinio akademijos vyr. treneris Šarūnas Sakalauskas laikosi kitos nuomonės: „Krepšinis dabar – daug greitesnis, negu buvo anksčiau.
Š.Sakalauskas: „Dabar daug daugiau lemia žaidėjų technika. Mūsų jauni krepšininkai šiuo aspektu pradeda atsilikti.“
Todėl daug daugiau lemia žaidėjų technika, o mūsų jaunieji krepšininkai pradeda atsilikti, nes žaidžia dažniau nei treniruojasi, prarasdami galimybę treniruotėse šlifuoti technikos elementus.“
Lietuvių krepšininkų problemas Š.Sakalauskas mato ir stebėdamas jaunimo rinktinių, kurių ne vienos branduolį sudaro Š.Marčiulionio akademijos žaidėjai, rungtynes, ir vertindamas lietuvius didžiosiose jaunųjų krepšininkų tarptautinėse stovyklose, tarkime, Trevize. Ten geriausi Lietuvos jaunieji žaidėjai niekuo neišsiskiria iš šimtų kitų šalių atstovų.
„Reikėtų gerinti vaikų atranką. Geras pirmasis žingsnis būtų bendros žaidėjų duomenų bazės sukūrimas. Bet kol kas apie tai net diskusijos nėra – mes tik akademijoje patys apie problemas pasikalbame“, – apgailestauja Š.Sakalauskas.
 |
| BFL/Futbolo federacija karštligiškai ieško būdų, kaip paspasrtinti jaunųjų futbolininkų tobulėjimo procesą. |
Trukdo geras gyvenimas
Š.Marčiulionio krepšinio akademijos klubo spaudos atstovu dirbantis pedagogas Martynas Juocevičius jaunų žaidėjų problemas sieja su pasikeitusia gyvenimo kokybe ir dėl to atsiradusiu mąstymo lūžiu: „Mūsų akademijos treneriai, kažkada žaidę Vilniaus „Statyboje“, sako vaikams, kad jie žaistų kitaip, jei gautų vieną krepšinio batelių porą per metus, treniruotųsi nešildomose salėse ir turėtų vienintelę svajonę – prasimušti į geriausią regiono komandą. Bet tuo pat metu tenka bendrauti su dešimtmečių ar dvylikamečių tėvais, kurie įsitikinę, kad jų vaikai žais Barselonoje, o gal ir NBA, pasirašę 8 mln. dolerių vertės sezono kontraktus.“
M.Juocevičius prisiminė, jog, kai pasako, kad į vidutinio lygio profesionalias krepšinio komandas prasimuša tik vienas talentingas vaikas iš šimto, o į elitines – tik vienas iš likusio šimto, juo niekas netiki: „Tiksliau, jie tiki, kad loterijoje gali pralaimėti ir pralaimi tik kiti, bet mano, jog jiems tai negresia.“
Su šiuolaikinio sporto verslo taisyklėmis žlugusias ar pavojingai ant plauko pakibusias gabių krepšininkų karjeras sieja ir M.Balčiūnas: „Su kai kuriais jų sunku kalbėti, nes yra šalutinių veiksnių – agentai ir pinigai.“
Sistema veikia puikiai?
Bet, nepaisant pavojų ir optimizmo neįkvepiančios šalies rinktinės rezultatų kreivės, krepšininkai nesirengia skambinti pavojaus varpais.
„Sistema veikia puikiai. Užsieniečių pavydas ir susižavėjimas, kai kalbama apie mūsų moksleivių lygą, rodo, kad dirbama gerai“, – sako L.Kvedaravičius.
„Pastaraisiais metais daug pasiekėme įvairaus amžiaus grupių čempionatuose – reitinge netrukus turėtume aplenkti serbus ir susigrąžinti antrąją vietą pasaulyje. Vyrų rinktinė reitinge yra penkta, – skaičiavo M.Balčiūnas. – Nemanau, kad tai blogai. Žaidėjų rengimo struktūrą sukūrėme, dabar ją lieka saugoti ir tobulinti.“
