Legendinis krepšininkas per savo karjerą pasiekė daugybę įspūdingų pergalių. Dukart tapo FIBA Europos čempionų taurės (dabartinės Eurolygos) laimėtoju, 11 kartų laimėjo SSRS pirmenybes, keturis kartus (1967, 1969, 1971, 1979 m.) tapo Europos čempionu, dukart (1967 ir 1974 m.) – pasaulio čempionu.
Didžiausias S.Belovo karjeros laimėjimas – kartu su lietuviu Modestu Paulausku SSRS krepšinio rinktinėje laimėtas 1972 metų olimpinių žaidynių auksas. Finale S.Belovas buvo rezultatyviausias krepšininkas – pelnė 20 iš 51 SSRS rinktinės taškų.
S.Belovas ir M.Paulauskas Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinėje geriausius metus praleido panašiu karjeros metu – buvo komandoje per abu auksinius pasaulio čempionato finalus.
Iš viso per krepšininko karjerą S.Belovas pasaulio ir Europos pirmenybėse bei olimpiadose iškovojo 15 skirtingų medalių – 7 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos.
1980 m. krepšininkas per atidarymo ceremoniją uždegė Maskvos olimpinių žaidynių ugnį.
S.Belovas yra pirmasis Europietis, įtrauktas į J.Naismitho krepšinio šlovės muziejų, taip pat jis yra FIBA šlovės muziejaus narys. 1991 m. FIBA pripažino S.Belovą geriausiu visų laikų pasaulio čempionatų žaidėju.
Baigęs krepšininko karjerą S.Belovas tapo treneriu, dirbo Maskvos CSKA, „Cassino Basket“ (Italija) ir Permės „Ural Great“ klubuose. Kaip treneris jis dar dukart laimėjo SSRS ir dukart Rusijos pirmenybes.
Su Rusijos rinktine S.Belovas 1994 ir 1998 pasaulio pirmenybėse iškovojo sidabrą, o 1997 metų Europos čempionate – bronzą.
