Srities laikinasis gubernatorius po to, kai „Chimki“ žaidėjai ir klubo administracija paskelbė boikotą bei žadėjo sukelti tarptautinį krepšinio skandalą, greitai surado rėmėjus, kurie galėtų padėti ekipai sėkmingai užbaigti šį sezoną. Maskvos srities laikinasis gubernatorius patikino, jog komandai iki mėnesio pabaigos bus sumokėta algų skola – 174 mln. rublių.
Apie „Chimki“ bėdas R.Kurtinaitis papasakojo rusų sporto dienraščio žurnalistui. 15min.lt siūlo sutrumpintą Lietuvos krepšinio specialisto R.Kurtinaičio interviu variantą.
– Apie ką pagalvojote, kai sužinojote, jog „Chimki“ gali nelikti?
– Kaip jau sakiau, nejaučiau grėsmės. Negaliu pasakyti – kodėl. Matyt, tai tas šeštasis jausmas, kuris manęs beveik niekada nenuvilia. Jis man sakė, kad viskas bus gerai...
Per rungtynes tuo šeštuoju jausmu ir pasikliauju: priimu sprendimą, kuris po to, kaip paaiškėja, yra teisingas. Manęs klausia: kodėl taip pasielgiau? Gūžčioju pečiais – sakau, nežinau. Taip ir dabar...
– Tikite, kad iki sezono pabaigos jau nekils problemų su algomis?
– Sausio 16-ąją surengėme susirinkimą. Ir pradžioje ne visiems žaidėjams patiko mintis, jog vėluojančios algos bus sumokėtos iki sausio pabaigos. Manyk, jau ne kartą girdėjome, kad sumokės, tačiau to nebuvo. Tuoj pat – ir dabar... Tačiau vaikinus patikinau, jog tai ne tušti pažadai. Jie patikėjo. Mes su administracija išėjome iš persirengimo kambario, vyrai liko vieni, tarėsi, o po to atėjo komandos kapitonas Vitalijus Fridzonas ir pasakė: „Mes žaisime“.
– Kaip suprantu, eilės nusipirkti „Chimki“ ekipą nėra?
– Nežinau. Gal užteks valdžiai kam nors paskambinti, gal teks pas ką nors nuvažiuoti. Aš juk ne vadybininkas – aš treneris.
– Yra gandų, kad „Chimki“ turės atsisveikinti su legionieriais. Pirmuoju taps kroatas Krešimiras Lončaras.
– Sudėtis nesikeis iki sezono pabaigos. Nežinau, kodėl žurnalistai K.Lončarą pasirinko auka. Gal todėl, jog galvoja, kad jo kontraktas „Chimki“ ekipoje didžiausias? Reikia optimizuoti komandos biudžetą kitą sezoną – ne tik tikėtis valdžios pagalbos, bet ir gauti daugiau pinigų iš rėmėjų.
Tačiau algų mažinti nėra kur, jei „Chimki“ galvoja sėkmingai ir kitą sezoną žaisti Eurolygos turnyre. Grumtis dėl rimto trofėjaus be legionierių – neįmanoma. Net Lietuvoje, kur yra trys milijonai gyventojų – trys milijonai krepšininkų, „Žalgiris“ priverstas naudotis legionierių paslaugomis.
– Koks jausmas negauti tris mėnesius algos?
– Kas tris mėnesius negavo, o kas – visus keturis (nelinksmai nusišypsojo). Žinote, tai tuščios kalbos... Tai yra tas pats, kaip paklausti žmogaus, kurio aplinkoje mirė artimasis: „Kaip jautiesi?“
Galiu tik pasakyti, kad „Chimki“ niekada nebuvo maišomos dvi sąvokos: krepšinis ir pinigai.
– Ar žinojote kokios nuotaikos tvyrojo „Chimki“ ekipos persirengimo kambaryje?
– Spėjau. Žinau ką reiškia sugrįžti namo ir matyti artimųjų nebylų klausimą. Jei buvusios SSRS valstybės žmonės, manykime, gali „susiveržti diržus“, kaip tai paaiškinti užsieniečiams?
Mūsų legionieriai niekaip negalėjo suprasti – kas darosi. Nė vienas neslėpė, jog į Rusiją atvyko užsidirbti pinigų. Taip pat, kaip ir koks japonų architektas... Atvyko, padarė darbą, gavo pinigus. O mūsiškiai – negavo...
Buvo su jais pokalbis. „Treneri, mes gerai dirbame“, – klausė jie manęs. „Taip“ – sakau. Tada jie: „Ar galime tada gauti mums priklausančius pinigus?“ Atsakau: „Jūs būtinai gausite juos“. O tada jie: „Tai kur tie pinigai?“. Negalėjau jiems paaiškinti šio krašto žmonių mentaliteto ypatumų.
– Kuo užsiimtumėte, jei „Chimki“ neliktų?
– Važiuočiau namo, eičiau žvejoti, medžioti. Tuo metu agentas man surastų naują klubą. Manau, su šiuo klausimu tikrai nebūtų problemų. Bet verkiant būtų gaila Maskvos srities ekipos.
