Vienas didžiausių nepriklausomos Lietuvos talentų gimė ir augo Utenoje. Būdamas dešimties jis paliko gimtąjį miestą ir atvyko į sostinę Vilnių. Nors mama primygtinai siūlė sūnui lankyti šokius, ūgiu savo bendraamžius gerokai pranokęs J.Valančiūnas, pasirinko krepšininko kelią.
Vilniuje vaikinas mokėsi Mykolo Biržiškos gimnazijoje ir gynė Vilniaus krepšinio mokyklos garbę.
„Yra daug krepšininkų, kurie padarė staigius šuolius, bet atsisėdo ant suolo ir sėdėjo. Aš savo karjerą darau kitaip, mažais žingsniukais, iš vienos lygos į kitą nešokindamas dideliais šuoliais. Kai įrodysiu, kad Regioninėje krepšinio lygoje esu geriausias centras, tada eisiu į Nacionalinę krepšinio lygą“, – būdamas šešiolikos kalbėjo J.Valančiūnas.
Aukštaūgio karjera klostėsi kitaip. Karjeros žingsniai buvo didesni nei pats Jonas galėjo įsivaizduoti. Po kelerių metų apie jį jau kalbėjo visas pasaulis. Dar šiais metais J.Valančiūnas turėtų apsivilkti Toronto „Raptors“ marškinėlius ir debiutuoti stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA, tačiau iki tol J.Valančiūnas sieks įgyvendinti du tikslus – laimėti Lietuvos krepšinio lygą ir padėti Lietuvos krepšinio rinktinei patekti į Londono olimpines žaidynes.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Valančiūnas |
J.Valančiūno gimtadienio proga publikuojame keletą įdomesnių jo citatų:
Apie cepelinus: „Labai mėgstu lietuvišką maistą, ypač cepelinus. Girdėjau, kad Toronte yra lietuviško maisto restoranas. Manau, tikrai neprapulsiu.“
Apie anglų kalbą: „Vaikystėje bėgdavau iš anglų kalbos pamokų, dabar mokausi papildomai. Toks kuriozas.“
Apie širdies reikalus: „Širdies reikalai labai geri. Buvau pas kardiologą, sakė, kad labai gera širdelė, gerai plaka, visi vožtuvai dirba.“
Apie emocijas: „Man tai padeda žaisti krepšinį, o vidinės emocijos užveda tolimesniam darbui aikštėje.“
Apie šokius: „Liaudies šokius lankiau trejus metus, todėl prieš vestuves mokytis šokti valso nereikės, užteks kartelį parepetuoti.“
Apie gerus darbus: „Visuomet stengiuosi padėti akcijose, susijusiose su vaikais. Nekyla net mintis, ką už tai galėčiau gauti – tiesiog smagu prisidėti prie gero darbo.“
