„Eurohoops“ žurnalistas Aris Barkas tvirtina, kad klaustukų dėl naujoko prisijungimo – daugiau nei atsakymų.
Anot graiko, kitą sezoną Eurolygoje gali žaisti trys ar net keturios Prancūzijos komandos
Kadangi Eurolygoje ir vėl bus 20 komandų, o JL laimėjo Europos taurę, ateinančio sezono stipriausio turnyro paveikslas turėtų būti aiškus.
Visgi taip nėra.
Šį sezoną Eurolygoje varžėsi Vilerbano ASVEL, „Monaco“ ir „Paris“ klubai, o kadangi Stambulo „Fenerbahče“, ASVEL ir Madrido „Real“ vis dar oficialiai neturi pasirašę ilgalaikių sutarčių, yra tikimybė, kad kitąmet Eurolygoje galime išvysti ir visas keturias komandas.
Tiesa, „Fenerbahče“ ir ASVEL vadovai, panašu, jog yra apsisprendę susieti savo ateitį su Eurolyga, tad daugiausiai klausimų kyla dėl „Real“.
Iš kitos pusės, jei „Real“ apsispręs likti Eurolygoje, didžiausia grėsmė iškiltų virš JL, ASVEL ir „Monaco“.
Kalbant apie Breso Burgą, ši komanda žaidžia namų arenoje „Ekinox“, kurios talpa – 3 548 sirgaliai.
Tai yra gerokai mažiau nei Eurolygos standartai, tačiau šioje srityje ir dabar yra išimčių – „Barcelona“ (7,5 tūkst.) ir „Monaco“ (5 tūkst.).
Visgi esminis klausimas yra, ar JL turi finansinių galimybių ir verslo planą, kad galėtų pasinaudoti šia atsivėrusia galimybe.
Remiantis „Eurohoops“ šaltiniais, sezono metu JL informavo Eurolygą, kad, jei gaus galimybę, norėtų dalyvauti turnyre, tačiau tai dar turi būti patvirtinta oficialiai.
Iškovojęs šią pergalę, JL perėmė Europos taurės licenciją, kurią iki šiol naudojo „Monaco“.
Tai reiškia, kad net jei Monakas išspręs savo finansines problemas, jam iš naujo teks derėtis su Eurolyga dėl licencijos, o tai gali būti panašus sandoris, kokį jau yra turėję Belgrado „Partizan“, Belgrado „Crvena zvezda“, „Valencia“, Bolonijos „Virtus“ ar „Dubai“.
Šie penki klubai kartu su akcininkais (Madrido „Real“, „Barcelona“, Vitorijos „Baskonia“, Stambulo „Fenerbahče“, „Anadolu Efes“, Atėnų „Panathinaikos“, Pirėjo „Olympiakos“, Milano „Olimpia“, Kauno „Žalgiris“, Tel Avivo „Maccabi“, Miuncheno „Bayern“, Vilerbano ASVEL) yra pasirengę žaisti kitą sezoną.
Tel Avivo „Hapoel“ ir JL dabar turi Europos taurės licencijas, taigi lieka tik viena laisva vieta, o „Monaco“ ir „Paris“ šiuo metu dar neturi licencijų.
Čia ir prasideda visos įdomybės. Jei Breso Burgo klubas patvirtins savo dalyvavimą, teoriškai „Monaco“ arba „Paris“ kitą sezoną liks už borto.
Paryžiaus rinka, dėl akivaizdžių priežasčių, Eurolygai yra prioritetas, tačiau „Monaco“ taip pat yra klubas, kuris investavo daug pinigų, ir nepaisant pastarųjų finansinių bėdų Europos krepšinio bosai norėtų išlaikyti kunigaikštystės komandą lygoje.
Paryžiaus klubo vadovybė pastaruosius kelerius metus siekė gauti ilgalaikę licenciją ir vienas iš galimų scenarijų yra perimti ASVEL licenciją, ypač jei jie pasirinktų „NBA Europe“ kryptį ir kitą sezoną persikeltų į FIBA Čempionų lygą.
Nors Tony Parkeris ir ASVEL neseniai išreiškė norą likti Eurolygoje, nėra paslaptis, kad jie taip pat palaiko ryšius su NBA, todėl ASVEL ateitis vis dar nežinoma.
Kur visa ši istorija palieka Europos taurės vicečempioną Stambulo „Bešiktaš“?
Šiuo metu „Bešiktaš“ patekimas į Eurolygą kitą sezoną atrodo beveik neįmanomas.
Realiai žiūrint, tik tuo atveju, jei ASVEL pereitų į Čempionų lygą, o JL nuspręstų nežaisti Eurolygoje, turkai turėtų šansą patekti į 2026–2027 m. komandų sudėtį.
Tačiau taip pat reikia pažymėti, kad tai bus derybos nuo nulio, nes Eurolygos įstatuose nėra punkto, pagal kurį vicečempionas gauna su licenciją, jei Europos taurės čempionas jos atsisako.
Antroje vietoje likusi komanda gauna Eurolygos licenciją tik tuo atveju, jei yra dvi laisvos vietos Europos taurės komandoms, o kitam sezonui Tel Avivo „Hapoel“ vis dar turi vieną iš šių vietų, nes šiemet pateko į atkrintamąsias.
