„Jei praleido 100 taškų išvykoje, tai įrodymas, kad rungtynės vyko ne pagal Kauno „Žalgirio“ planą, nors pabaigoje ir buvo šansų išsivežti pergalę. Nors nemanau, kad kauniečiai buvo verti pergalės, nes Tel Avivo „Maccabi“ nuo susitikimo pradžios žaidė geriau ir žaidė pagal sau priimtiną stilių.
Tomo Masiulio auklėtiniai visuose kėliniuose tragiškai naudojo komandines pražangas, o treneris dar per ilgąją pertrauką kalbėjo, kad net 40 taškų per pirmuosius du kėlinius „Žalgiris“ praleido neišnaudojęs komandinių pražangų. Situacija nepasikeitė ir antroje susitikimo dalyje.
Kažkiek netikėta buvo, kad rungtynių pradžioje dominavo „Maccabi“ aukštaūgiai TJ Leafas, Romanas Sorkinas ir Marciosas Santosas.
„Maccabi“ priekinė linija nėra pati stipriausia, bet prieš „Žalgirį“ ji sužaidė puikiai. Galbūt „Žalgiris“ norėjo apriboti Tel Avivo gynėjus, bet vėliau į žaidimą įsijungė ir jie – ir Iffe Lundbergas, ir Tamiras Blattas, o dar netikėti keturi Jimmy Clarko tritaškiai...
„Žalgiriui“ didžiąją laiko dalį pavyko pristabdyti Jayleną Hoardą, kuris galiausiai įmetė svarbius taškus. „Žalgiris“ praktiškai visose situacijose gynėsi prastai – prieš „pikenpopus“, prieš „pikenrolus“, prieš „ispanišką pikenrolą“.
Pirmoje mačo dalyje žalgiriečiai kentėjo ir nuo „Maccabi“ atkovotų kamuolių puolime, kurių iki ilgosios pertraukos nusiėmė 9, o susitikimą baigė su 13.
Blogiausia, kad „Žalgiris“ dar susitikimo pradžioje leido varžovams gerai pasijausti, o „Maccabi“ komandai prie savų sirgalių to ir tereikia. Jie pasiilgo rungtynių Tel Avive, ką ir žaidėjai akcentavo po mačo, kuriame jie žaidžia su kito lygio emocija.
Skaudus pralaimėjimas. Galima pagirti, kad „Žalgiris“ nesugriuvo, liko rungtynės ir turėjo šansą, bet pergalės Kauno ekipa Tel Avive nebuvo verta. Jei praleidi 100 taškų, laimėti yra žiauriai sudėtinga.“
