2008-09-25 17:59

Eurolygoje – klubų, o ne lygų norai

Eurolyga kitą sezoną bus tokia, kokią ją dar liepos pradžioje per generalinę asamblėją numatė klubų vadovai. Komandos bus suskirstytos pagal licencijas, 16 iš jų gaus ilgalaikes A licencijas, likusios 8 atiteks lygoms. Tai trečiadienį tinklalapiui „BasketNews.lt“ patvirtino Eurolygos generalinis direktorius Jordi Bertomeu.
Eurolyga
Eurolyga / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Po antradienio ULEB atstovų susirinkimo buvo pranešta, kad nuo 2009-2010 metų sezono Eurolyga bus reformuojama pagal visiškai naują modelį. Teigta, kad lygoje rungtyniaus 30 komandų, 22 vietas automatiškai gautų lygų čempionai. Tai atvertų kelius į Eurolygą silpnesnių nacionalinių pirmenybių nugalėtojams.

Nepažeidžia jokių teisės normų


Bertomeu paaiškino, kad ULEB sudaro lygų atstovai, o Eurolygą – klubai ir lygų atstovai. Eurolygoje 90 proc. sprendimų teisės priklauso klubams, o vos 10 proc. – lygoms. Tad lygų sprendimas neturi didelės galios.

„ULEB yra lygų organizacija, ji turi teisę svarstyti įvairius variantus. Ji turi teisę pateikti įvairius pasiūlymus, tačiau neturi teisės priimti sprendimus Eurolygai“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ situaciją paaiškino Bertomeu.

Kauno „Žalgirio“ viceprezidentas Gediminas Navikauskas taip pat sakė, klubai nesiruošia priimti pateikto ULEB pasiūlymo, nes jis visiškai neatitinka jų norų.

„Šia tema artimiausiomis dienomis padarys pranešimus „Barcelona“, Madrido „Real“, „Panathinaikos“, CSKA, „Žalgiris“. Eurolygoje klubai turi sprendžiamąją galią, ne lygos, todėl niekas neturėtų keistis“, – tinklalapiui sakė Navikauskas.

Per asamblėją Paryžiuje ULEB atstovai teigė, kad Eurolygos modelis dalyti klubams licencijas prieštarauja Europos sąjungos teisei, esą tai yra kartelinis susitarimas. Bertomeu nuomone, tokiu atveju visos Europos nacionalinės pirmenybės prieštarauja Europos teisei, nes jose didžiąją dalį komandų taip pat sudaro stabilias vietas turinčios komandos.

„Kiekvienais metais pas mus bus galimybė matyti 8 ar 9 naujas komandas, taigi tai nebus uždara lyga. O nacionalinėse pirmenybėse po kiekvieno sezono pasikeičia vos viena ar dvi komandos. Taigi tokios lygos yra kur kas labiau uždaros nei Eurolyga“, – įsitikinęs Bertomeu.

Antrą vietą lietuviai gautų per BBL


Pagal Eurolygos siūlomą modelį, 7 vietos atitektų nacionalinėms pirmenybėms, kurios deleguotų komandą pagal pasiekimus, dar vieną vietą gautų Europos taurės nugalėtojas. Tad šios komandos kiekvieną sezoną gali būti vis naujos. Be to, iš 16 garantuotą kontraktą turinčių komandų, kas trejus metus vietą prarastų viena blogiausiai pasirodžiusi ekipa.

Anot Bertomeu, toks modelis užtikrina stabilumą klubams ir garantuoja, kad grįš jų investuoti pinigai.

„Kam „Žalgiriui“ ir Kauno miestui dabar mesti krūvą pinigų į arenos statybą, jei jie nebus garantuoti, kad turės ilgalaikę vietą Eurolygoje?“, – taip Bertomeu atskleidė, kad „Žalgiriui“ planuojama skirti ilgalaikę A licenciją.

Antrą vietą Eurolygoje Lietuva gali gauti per Baltijos lygą. Anot Eurolygos generalinio direktoriaus, yra galimybė, kad šios lygos nugalėtojams bus skirta B licencija.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą