Istorija „Žalgiriui“ nieko gero nežada: ar pavyks paneigti geležinę „Fenerbahče“ taisyklę?

23 kartus per 38 reguliariojo sezono mūšius savo varžovus ant skydo pasmeigę žalgiriečiai buvo arti to, kad pirmą sykį atkrintamųjų serijoje turėtų namų aikštės pranašumą, bet galiausiai turėjo pasitenkinti penktąja pozicija.

Tai reiškia, kad ketvirtfinalio serijoje namų sienų pagalbą turės kauniečių varžovė „Fenerbahče“. Pirmosios dvejos rungtynės vyks Stambule, vėliau serija persikels į Kauną trečiosioms ir, jei reikės, ketvirtosioms rungtynėms, o lemiamas penktasis mačas, jei jo prireiktų, būtų vėl rengiamas Stambule.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Edgaras Ulanovas

Nuo 2016-2017 m. sezono, kai Eurolygoje imta žaisti dabartiniu formatu, įvyko jau aštuonios serijos, kuriose žaidė 4 ir 5 vietas reguliariajame sezone užėmusios komandos.

Dažniau jas laimi aukščiau finišavusi komanda, bet ir žemesnes vietas užėmę klubai sugebėjo nugalėti oponentus tris kartus, t. y. 37,5 proc. atvejų.

Geriausiu pavyzdžiu „Žalgiriui“ galėtų tapti ne kas kitas, o „Fenerbahče“ – Stambulo ekipa 2017 m. pavasarį neturėjo aikštės pranašumo, tačiau užtikrintai 3:0 serijoje sutriuškino Atėnų „Panathinaikos“.

Graikai nukentėjo ir po metų, kai reguliariajame sezone vėl finišavo ketvirti ir seriją pradėjo namuose, bet galiausiai 1:3 nusileido Lukos Dončičiaus vedamam Madrido „Real“.

Lino Žemgulio nuotr./Luka Dončičius

Vėliau keturias iš eilės 4 ir 5 komandų serijas laimėjo jų favoritės, tačiau užpernai netikėtumas vėl pasikartojo, kai Pirėjo „Olympiakos“ svečiuose laimėjo lemiamas rungtynes ir serijoje 3:2 įveikė „Barcelona“.

Įdomu tai, kad daugiau negu pusė (5 iš 8) ir penkios iš pastarųjų šešių serijų tarp 4 ir 5 vietas užėmusių komandų užtruko maksimalų rungtynių skaičių – jose prireikė visų penkių mačų. Tai iliustruoja apylygį jėgų balansą.

Tiesa, jei galiausiai serija ir šiemet nusitęstų iki penkerių rungtynių, kurios po trijų savaičių būtų žaidžiamos Turkijos megapolyje, „Žalgiriui“ tai nebūtų palanku.