„Žalgiris“ ant OAKA arenoje vietoje parketo išklotų LED ekranų sutiko čempioniškai šį sezoną savų sirgalių akivaizdoje žaidžiančią komandą.
„Panathinaikos“ iki akistatos su kauniečiais buvo laimėję aštuonis mačus iš 10 savo arenoje – pergales iš žaliojo pragaro išsivežė tik Pirėjo „Olympiakos“ ir „Monaco“.
Maža to, PAO prie savų sirgalių demonstravo įspūdingą puolimą – metė net po 96 taškus, taikliausiai iš visų Eurolygos komandų metė ir dvitaškius (64,6 proc.), ir tritaškius (44,8 proc.), o bent 100 taškų pasiekė net tris kartus.
Dažniausiai PAO savo varžovus nokautuodavo dar pirmosiomis minutėmis. Pirmuose kėliniuose graikai iki šiol rinkdavo po 26,3 taško, tritaškius mesdavo 50 proc. tikslumu ir susikurdavo vidutinę 7,8 taško persvarą jau per pirmąsias 10 minučių.
Bet šį kartą buvo kitaip.
A.Trinchieri ramiai stovėdamas aikštės kampe ir sukryžiavęs rankas stebėjo, kaip jo komanda metodiškai tarsi skalpeliu pjaustė PAO gynybą ir sukaustė jos puolimą.
„Žalgiris“, per pastarąjį nesėkmingą atkarpą tapęs daugiausiai tritaškių Eurolygoje metančia komanda, šįkart beveik nesirinko metimų iš toli ir atakavo „Panathinaikos“ baudos aikštelę, kurioje trūko dviejų pagrindinių centrų – Mathiaso Lessort'o ir Omero Yurtseveno.
Kauniečiai per pirmus du kėlinius pataikė net 18 dvitaškių iš 22, visas 9 baudas, o iš toli įmetė viso labo 2 kartus.
Taip pat du tritaškius per pirmus du kėlinius pataikė ir šeimininkai, tačiau jiems tam prireikė net 17 bandymų. Jie tiek pirmajame, tiek antrajame kėliniuose pelnė vos po 17 taškų ir liko toli nuo sau įprastų puolimo skaičių, o beveik 17 tūkst. OAKA tribūnas užpildžiusių sirgalių sunkiai galėjo suvokti, kas dedasi ant parketo.
Tačiau po ilgosios pertraukos ir vėl pasikartojo šį sezoną jau ne pirmą kartą matomas scenarijus.
PAO nuo pirmųjų minučių buvo agresyvesni, ardė „Žalgirio“ gynybą, o kauniečiams neleido net mesti metimų iš arčiau negu tritaškis – per pirmas beveik septynias trečio kėlinio minutes „Žalgiris“ nemetė nė vieno dvitaškio.
Lonnie Walkeris individualiomis pastangomis dar traukė „Žalgirį“, bet PAO galiausiai perlaužė rungtynes.
Iš pradžių aistras sukurstė keista situacija, kai už pirmoje eilėje įsitaisiusio sirgaliaus replikas „Panathinaikos“ suolas buvo nubaustas technine pražanga, reiškusia Ergino Atamano išvarymą – turkas jau buvo ir pats užsidirbęs techninę.
O galutinai „Žalgiris“ sulūžo po paskutinę trečio kėlinio sekundę Kendricko Nunno pataikyto tritaškio, kuris užvedė graikų minią.
„Žalgiris“ per ketvirtą kėlinį nepataikė nė vieno metimo iš žaidimo (metė 13 kartų) ir pralaimėjo ketvirtį 6:29.
Tai buvo jau penkioliktas kartas šiame sezone, kai kauniečiai pirmoje rungtynių pusėje turėjo dviženklę persvarą, bet jau penktas atvejis, kai tai nevirto pergale.
Su 12 pralaimėjimų ir 11 pergalių „Žalgiris“ pirmą sykį šiame sezone atsidūrė situacijoje, kai nesėkmių turi daugiau nei laimėtų rungtynių. Turnyro lentelėje kauniečiai irgi žemiausiai per šį sezoną – vos trylikti.
„Jau pasakiau jiems: galime verkti arba galime bandyti būti geresni. Sprendimas – jų“, – žaidėjams po rungtynių sakė Andrea Trinchieri.
Kol „Panathinaikos“ žaidėjai džiaugėsi su sirgaliais, o žalgiriečiai dėkojo keliems šimtams į Atėnus atvykusių lietuvių, italas skubėjo iš aikštės ir dar išliejo įtūžį ant arenos personalo.
Po rungtynių jis narstė dar vieno – jau šešto per pastarąsias septynerias rungtynes – pralaimėjimo priežastis ir paaiškino, ant ko taip supyko po susitikimo pabaigos.
„Tris kėlinius nuostabiai žaidėme, o paskutiniame subyrėjome, – konstatavo A.Trinchieri. – Dėl varžovų talento, dėl rungtynių, kurios tapo kažkuo kitu nei krepšinis. Labai akivaizdu, kad kol kas nesugebame sureaguoti tokiose rungtynėse. Tris kėlinius žaisti geriau nebuvo įmanoma – tiek puolime, tiek gynyboje.
Vienintelis dalykas, kuris man nepatiko, tai kad situacijai pakrypus ne mūsų linkme, savyje neturime troškimo viršyti savo galimybių ribas ir kažką pakeisti. Tai vienintelis dalykas, kuris man nepatiko ir kurį akcentavau komandai, kadangi nebuvo apie ką kalbėti iš krepšinio pusės.
Paskutiniame kėlinyje prametėme penkis visiškai laisvus metimus, o taip žaisti labai sudėtinga. Ypač OAKA arenoje, prieš tokią komandą.“
– Kalbant apie subyrėjimus antrose rungtynių pusėse...
– Ne antroje pusėje, o paskutiniame kėlinyje.
– Kalbant apie tai, ar manote, kad tai labiau lemia psichologiniai aspektai nei taktiniai?
– Yra ir psichologinis, ir emocinis aspektai. Bet taip pat daug lemia oponentai. Jie įstumia į sudėtingą situaciją. Jie žaidžia labai fiziškai, be to, kiek buvo techninių pražangų, aštuonios? Tai absoliučiai išmušė mus iš ritmo. Erginas išėjo iš aikštės ir sukūrė šou, kad užkurtų ugnį arenoje (šypsosi), o tuo momentu turėjome išlaikyti šaltas galvas. To nesugebėjome padaryti. Taip nutinka dažnai.
– „Žalgiris“ per pirmąją rungtynių pusę pataikė net 18 dvitaškių, 9 baudų metimus ir tik 1 tritaškį. Ar tokį „Žalgirį“ ir norite matyti, o ne tą, kuris meta daugiau tritaškių?
– Nenoriu matyti specifinio puolimo, nes tai labai priklauso nuo kitos komandos. Nuostabiai dalinomės kamuoliu pirmoje pusėje, įeidavome į baudos aikštelę ir labai gerai išsidėstydavome aikštėje. Tačiau tada praradome kamuolius, jie labai fiziškai gynėsi prieš mūsų gynėjus, o mes išsilydėme. Situacija labai aiški, o sprendimą turime surasti mes. Turime turėti troškimą ir valią, kad įveiktume tokias problemas. Kol kas to nesugebame padaryti.
– Ketvirtajame kėlinyje žaidėjai išsimušė iš ritmo, kai nepataikė net gerų metimų. Kas tuomet sukosi jūsų galvoje?
– Turime koncentruotis tik į kitas rungtynes, į kitą ataką. Turime stengtis žaisti su geresniu nusiteikimu. Kai esi tokioje situacijoje, vienintelis dalykas, kurio neturėtum daryti, tai sustoti. Turi eiti ir toliau, kol rasi būdą, kaip susidoroti su šiais sunkumais. Tiesiog turime daryti savo dalykus, gerinti savo lygį ir būti geresni tiek psichologiškai, tiek emociškai, tiek fiziškai, tiek kalbant apie krepšinio dalykus.
– Lonnie Walkeris buvo labai agresyvus per pirmus tris kėlinius. Ar jis tiesiog prisitaikė prie PAO gynybos, o galbūt tiesiog buvo agresyvesnis nei kituose susitikimuose?
– Tai procesas. Manau, kad šiandien jis buvo agresyvesnis. Bet esame komanda, kuri pralaimėjo ketvirtą kėlinį 6:29. Tai vienintelis dalykas, kuris kažką reiškia. Individualūs pasirodymai – ne tokie svarbūs.
– Per pastaruosius kelis mačus L.Walkeris arba nežaidžia paskutinėmis minutėmis, arba nesugeba rasti būdo, kaip būti efektyvus. Ką jis dar turi išmokti, kad galėtų žaisti efektyviau rungtynių pabaigose?
– Jis turi išmokti susidoroti su tokiu fiziškumo lygiu. Jis padarė penkias klaidas, manau, kad tai per daug. Jis turi mokėti išprovokuoti pražangas. Jis bandė įdėti į krepšį, bet pražangos nebuvo. Jis turi suprasti, kaip būti stabilus.
– Alenas Smailagičius nerungtyniavo dėl kelio traumos. Ar tai kažkas rimto?
– Nežinau. Buvau šiek tiek nustebęs dėl to, jog jis negalėjo žaisti. Tai mums labai daug kainavo. Jis sugėrė smūgį, o kelis yra labai specifinė vieta. Tai man buvo netikėta žinia. Šiandien ryte bandėme jį atstatyti, Reno (Renaldas Seibutis – past.) atvyko, kad atliktų su juo pratimus, bet jis negalėjo spausti tos kojos. Tokiose rungtynėse jo žaidimas galėjo būti labai svarbus.
Be to, Ulė (Edgaras Ulanovas – past.) neturėjo žaisti, nes susirgo ir šįryt nesitreniravo. Jis pabandė, padarė, ką galėjo, ir mums padėjo.
– Vienas dalykas yra pataisyti taktinius dalykus, kitas – išspręsti psichologines problemas. Ką pasakysite savo žaidėjams rytoj arba poryt?
– Jau pasakiau jiems: galime verkti arba galime bandyti būti geresni. Sprendimas – jų. Verksime ir skųsimės arba bandysime būti geresni. Šioje vietoje nebus jokių stebuklingų receptų.
– Po rungtynių labai supykote ant kažko iš PAO personalo. Kas nutiko?
– Manau, kad turėčiau galėti palikti aikštelę neprisiartindamas per arti prie sirgalių. Taip nebuvo šį kartą. Bet daugiau nieko nenutiko. Manau, kad turėtume palikti aikštę teisingu būdu, bet daugiau nieko.










