Dėl traumos padėti kauniečiams šiuo metu negalintis žaidėjas pokalbio pradžioje papasakojo apie savo reabilitacijos procesą po atliktos operacijos, laisvalaikį ir tapimą tėčiu.
„Kai turi mažą vaiką neprižiūrėsi nei filmų, nei prižaisi žaidimų, – juokėsi M.Grigonis. – Visas dėmesys vaikui. Jeigu naktinėsi, vaikas nemiegos, o nuovargis jam yra negerai. Dabar esame geriausi draugai.“
Būdamas tik 19-os metų M.Grigonis po karjeros etapo Kauno „Žalgirio“ dublerių gretose pasuko į antrąją Ispanijos krepšinio lygą ir prisijungė prie Hueskos „Penas“ klubo. Krepšininkai pasakojo, kad tuomet minčių apie tai, kaip pasisuks tolimesnė karjera tiesiog nebuvo.
„Nieko tuomet toli į ateityje negalvojau. Nežinau, ar prasimušiu. Man buvo pasiūlyta sutartis, todėl sutikau vykti ir žaisti. Jau buvo rugsėjo mėnuo, todėl važiavau žaisti“, – prisiminimais dalinosi M.Grigonis.
Po karjeros etapo Ispanijoje ir Vokietijoje krepšininkas atvyko žaisti į savo gimtąjį miestą Kauną. Čia M.Grigonis sutiko Šarūno Jasikevičių, su kuriuo krepšininkui dar teko iš pradžių atrasti bendrą kalbą.
„Šaras pradžioje davė nemažai spaudimo. Reikėjo pasiekti patį dugną, kad galėtum atsispirti ir kilti, – aiškino krepšininkas. – Iš trenerio yra labai daug ko pasimokyti, reikia atsirinkti jo pasakytą informaciją. Kai pabūni su juo, supranti, kad jis nori tau gero. Kažką dar bandžiau su vėjo malūnais, pamačiau, kad nepavyks ir pasakiau: „gerai, sakyk, ką reikia daryti“.“
