Šiurpnakčio tema alsavusioje „Žalgirio“ arenoje svečius iš Prancūzijos pasitiko gąsdinančiai tamsiu apsiaustu pasidabinęs rungtynių pranešėjas ir po areną klaidžiojantys šiurpiai išsidažę personažai.
Bet pastaraisiais metais būtent ASVEL kėlė siaubą „Žalgiriui“, o ne atvirkščiai.
Nors Eurolygos pastumdėliu įprastai laikomas ASVEL niekada nežaidė atkrintamosiose ir dažniausiai prie jų net nepriartėja, istoriškai tai nėra parankus oponentas Kauno „Žalgiriui“.
Turbūt daugelis buvote girdėję apie prancūzų fiksuotą keturių pergalių seriją prieš kauniečius dar iki ketvirtadienio susitikimo, tačiau laimėjimų prieš „Žalgirį“ komanda iš Vilerbano yra turėjusi ir anksčiau.
Apskritai tarp visų šio sezono Eurolygos dalyvių tik dešimt kitų komandų yra laimėjusios prieš „Žalgirį“ daugiau kartų negu tai padarė ASVEL. Aštuoniskart Kauną nuliūdinę prancūzai lenkia net tokias komandas kaip Belgrado „Partizan“ (7 pergalės prieš „Žalgirį“), „Valencia“ (7), Belgrado „Crvena zvezda“ (6), „Monaco“ (5) ir Bolonijos „Virtus“ (2).
Nepaisant istorinių skaičių, devintuoju Vilerbano ekipos triumfu nė nekvepėjo.
Nors į starto penketą išleido ir Lauryną Birutį, ir Ąžuolą Tubelį, T.Masiulis pirmosiomis minutėmis griebėsi už galvos stebėdamas, kaip ASVEL žaidėjai šešis kartus per pusę kėlinio nusiima kamuolius po savo netaiklių metimų ir rengia pakartotines atakas.
Kibirkštimi netikėtai tapo žaidėjas, apie kurį prieš rungtynes nekalbėjo niekas.
Dėl Nigelo Williamso-Gosso traumos ir Igno Brazdeikio šeimos pagausėjimo, jau pirmajame kėlinyje T.Masiulis ryžosi į aikštę mesti 18-metį debiutantą Kajų Mikalauską, prieš tai užsirekomendavusį per kelerias LKL rungtynes.
Krikštą gavęs jaunuolis kinkų nedrebino ir jau antruoju prisilietimu prie kamuolio švystelėjo taiklų tritaškį bei sulaukė kapitono Edgaro Ulanovo patapšnojimų per pakaušį. Netrukus – dar ir K.Mikalausko perimtas kamuolys bei puikus rezultatyvus perdavimus Moseso Wrighto dėjimui, o ši trumpa atkarpa užkūrė „Žalgirį“ spurtui 21:7, po kurio antrajame kėlinyje arena jau šėlo matydama 17 taškų skirtumą tarp ekipų (38:21).
„Kas man imponuoja, tai drąsa ir jo gynyba – kad jis gali gintis tvirtai ant kojų. Mes jį turėjome visą pasiruošimą prieš sezoną, matėme, o be to, mums reikėjo įžaidėjo pozicijoje žmogaus, jog duotų minučių. Jei dar drąsiai žaidžia ir klauso bei daro tai, ko norime, tai puiku, džiaugiamės“, – po mačo apie galiausiai 5 taškus, 5 rezultatyvius perdavimus ir 13 naudingumo balų per debiutines 10 minučių Eurolygoje surinkusį K.Mikalauską sakė T.Masiulis.
Varžovus dar bandė timptelėti buvęs Virginijaus Šeškaus auklėtinis Jonavoje – Glynnas Watsonas, metęs įspūdingus aukštos trajektorijos metimus į „Žalgirio“ krepšį, bet galiausiai ASVEL paklydo žalgiriečių suręstame šiurpnakčio siaubo labirinte.
Su šypsena tritaškius į tautiečių krepšį leidęs Sylvainas Francisco sužaidė dar vieną fantastišką susitikimą (15 tšk., 7 rez. perd., 22 naud. bal.), o skirtumas tarp komandų dar trečio kėlinio viduryje darėsi nepadorus (64:38).
Galiausiai, ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ pasileido į rekordo vaikymąsi. Net 37 taškais (96:59) triumfavę kauniečiai pakartojo anksčiau dusyk pasiektą didžiausios pergalės Eurolygoje rekordą ir pasiekė jau šeštą laimėjimą per pirmąsias aštuonerias rungtynes.
„Tai buvo puiki komandinė pergalė. Kontroliavome rungtynes savo gynyba, o aš, kaip treneris, labai tuo džiaugiuosi. Didžiuojuosi savo sirgaliais, kurie užpildė areną per antras rungtynes per tris dienas. Labai ačiū jiems už palaikymą. Rungtynėse kovėmės dėl kiekvieno kamuolio, kiekvienoje atakoje“, – po rungtynių tiek auklėtiniais, tiek sirgaliais džiaugėsi T.Masiulis.
– ASVEL savo statusu priskiriamas prie autsaiderių Eurolygoje. Ar prieš rungtynes buvo neužtikrintumo, kaip auklėtiniai gali pažiūrėti į rungtynes?
– Taip, tikrai buvo. Nepasakyčiau, kad jie prie autsaiderių, nes iš 7 rungtynių dvejas laimėjo – nugalėjo ir „Dubai“ savo arenoje. Dabar turi traumų, o kai trys gynėjai iškritę, tai bet kuriai komandai būtų sunku žaisti. Prieš šias rungtynes, jie gal tik prieš „Zvezda“ pralaimėjo didesniu taškų skirtumu, visus kitus kartus kovojo iki pabaigos ir pralaimėjo nedideliu taškų skirtumu. Buvo, buvo to jaudulio, ar mes neatsipalaiduosime, nes daug kas šnekėjo, kad esame favoritai.
– Ar tokiose rungtynėse buvo taisytinų vietų? Žvelgiant į statistiką, varžovų puolime atkovoti kamuoliai (16) galbūt galėtų tokia būti.
– Man antras kėlinys nepatiko, kai praleidome 20 taškų dar turėdami dvi komandines pražangas. Kaip visada, kai pirmaujame, pradedame galvoti tik apie puolimą. Mane, kaip trenerį, tai truputį neramina. Norėtųsi, kad viską pradėtume nuo gynybos, o puolimas ateis, jei gerai ginsiesi. Antrame kėlinyje galėjome žymiai geriau padaryti. Daug psichologinių klaidų padarėme.
– S.Francisco sužaidė naudingiausią dvigubą savaitę „Žalgirio“ istorijoje (57 naud. bal.). Prieš tai sakėte, kad jis gali būti dar geresnis – kuriose vietose?
– Visą laiką norisi dar geriau. Mes nelabai gal šnekėjome, bet mane džiugina, kaip jis praėjusiose rungtynėse pradėjo gynyboje prieš Edwardsą. Kad gynyboje gali veržtis, gali pataikyti, mato aikštę, tai visiems jau yra įrodęs, bet jei dar pridės gynyboje, supras, ką norime padaryti, tai jo lubos tik dangus.
– Šiandien buvo sustabdytas Nando De Colo, antradienį – Carsenas Edwardsas. Kaip pavyksta iš auklėtinių išsireikalauti tokią gynybą ir ar tai yra sėkmės priežastis?
– Nežinau – jeigu turėčiau kažko išsireikalauti, tai kažkur jau turėtume problemų (šypsosi). Žaidėjai puikiai supranta. Parodai, kad negalime duoti tam tikrų dalykų, kažką galime duoti, o jeigu žaidėjai to nesupranta, mums bus sunku. Bet visi yra profesionalai, surinkti geri charakteriai. Mato, kad tai veikia, o tai irgi prideda. Visi kaunamės ir žinome, kad nebūtinai turime mesti taškus. Kaip Arno atvejis – taškų jis neprimeta, bet „nuėmė“ ir Obstą, „nuėmė“ ir De Colo. Čia yra jo taškai – kiek jis taškų nuima iš kitų, tiek įkrenta į jo kraitį.
– Nė vienas žaidėjas nesužaidė daugiau nei 22 minučių. Kada pradėjote galvoti apie sekmadienį laukiantį derbį su Vilniaus „Rytu“?
– Net nepradėjau galvoti. Bet turime 11 žaidėjų, o dvigubą savaitę per antras rungtynes daug kas priklauso nuo energijos. Norėjosi to šviežumo, kažkiek pavyko ir su „Virtus“ minutes pareguliuoti. Virš 25 minučių žaisti yra sunku. Norėjome po lygiai padalinti. Gal tik per paskutines penkias minutes pradėjome žiūrėti, kas kiek žaidžia, ir žiūrėti į sekmadienį.
– Maodo Lo natūraliai žaidė tik 11 minučių, ar dar norėjote jį šiek tiek pasaugoti?
– Ne, natūraliai. Gal ir norėjosi daugiau po tų prastų rungtynių (antradienį – past.), bet irgi smagu, kad ir be jo didelio indėlio užteko. Tai didelis privalumas, kai turime rezervą.
– Kaip tėvas tėvui – kokį patarimą davėte šeimos pagausėjimo sulaukusiam Ignui Brazdeikiui?
– Jei atvirai, net nešnekėjau su juo. Didžiausias džiaugsmas, didžiausia jo gyvenimo pergalė kol kas. Patarimų net nereikia dalinti, jis dabar devintame danguje – visi sveikiname jį, jo šeima ir linkime sveikatos.
