„Žalgirio“ arenos kubui gaudant tribūnose susirinkusius žiūrovus, triukšmo lygio motoras Andrius Žiurauskas prašė jų rodyti savo iltis ir baisiausias mimikas.
Žaliai baltų aistruoliai kuklinosi slėpdami savo idėjas po šypsena, bet didžiausius iltis rodė vyrukas aikštėje.
Edgaras Ulanovas nuo pirmųjų minučių savo agresija eliminavo iš aikštės tiesioginį oponentą Mateuszą Ponitką, per pirmąjį ketvirtį suvertė 7 taškus ir įžūliai draskydamas gynybą žaidimu nugara į krepšį ir brutaliais reidais tempė paskui save „Žalgirį“.
Bet likęs „Žalgiris“ buvo drovus kaip tie Helovino kameros herojai.
E.Ulanovas iki ilgosios pertraukos pelnė 10 taškų – tiek, kiek per rezultatyviausias Eurolygos rungtynes šį sezoną, bet visa komanda prasmego kažkur Helovino puolimo košmare.
Antroje rungtynių pusėje 27-erių puolėjui teko išklausyti ne vieną piktą Šarūno Jasikevičiaus pamoką. O vėliau tas pats M.Ponitka į „Žalgirio“ širdį susmeigė lemtingą dūrį.
„Žalgiris“ gelbėjosi stebuklinga Luko Lekavičiaus provokacija aikštės viduryje, bet kaip parodė pratęsimas, Kauno klubas šįkart nebuvo vertas išsigelbėjimo.
– Edgarai, kokios būtų pirmos mintys po rungtynių?
– Liūdna, kad pralaimėjome. Pralaimėjome geresnei šiandien komandai, kuri žaidė fiziškiau. Išmušė mus iš begalės puolimų. Stabdė mus nuo galinės linijos, išmušinėdavo. Gynėjai agresyviai pasitiko mūsų mažus, su kontaktu sulėtino mūsų puolimo tempą. Labai strigome. Buvo daug improvizacijos, bet labai lėtos, nors tai būdavo mūsų stiprybė.
Daug prasiveržimų, perdavimų, metimų, atkovotų kamuolių puolime... „Zenit“ to šiandien padarė daugiau.
Ponitka ypač gale žaidė labai gerai. Nors pradžioje išsibaudavo, po to gale atkovojo labai svarbių kamuolių, padarė svarbių pakirtimų, išprovokavo pražangas, buvo svarbus postūmis „Zenit“ į priekį.
Labiausiai šiandien buvo fiziškumas.
– Antras rungtynes iš eilės varžovų fiziškumas pridaro „Žalgiriui“ problemų. Kaip įveikti tą fiziškumą?
– Paruošti viską kuo geriau. Žiūrėjome visus video, viską. Treneriai tikrai tą akcentavo. Bet antras rungtynes iš eilės mus baudžia ties tuo dalyku.
Kiek pamokų reikia, kad pasikeistume?
Nežinau, tikėkimės, kad neleisime varžovams taip ateiti ir mus apstumdyti.
– Kokių problemų „Žalgiris“ turi su puolimu, sunkiai atakuodamas krepšį jau antrą mačą paeiliui?
– Varžovas irgi ne kvailas, nori atimti mūsų kamuolio judėjimą. Priversti mus ilgiau galvoti, sustoti su kamuoliu, permesti kažkokius sunkesnius perdavimus.
Mums labiausiai trūko energijos. Jeigu mažesnis keičiasi prieš didelį, gal reikia užatakuoti agresyviau, o ne sustoti su kamuoliu. Kurti pranašumus kitiems. Nes jei prasiverži, kažkas vis tiek turėtų padėti.
Bet viską pažiūrėsime, matysim. Nėra kada liūdėti – reikia ruoštis kitoms rungtynėms, kurios bus labai svarbios.
