Prieš mėnesį Stambulo „Fenerbahče“ vairą perėmęs Šarūnas Jasikevičius pasitinka jau trečią mačą su lietuvišku prieskoniu.
Gruodžio 20-ąją dieną Turkijos grandas namuose dramatiškoje kovoje 80:78 palaužė dar Kazio Maksvyčio vedamą Kauno „Žalgirį“, sausio 4-ąją dieną dėl saugumo sumetimų Panevėžyje surengtoje akistatoje Šaro auklėtiniai net 109:74 sutriuškino Tel Avivo „Maccabi“, o dabar 47-erių kauniečio laukia dar vienos rungtynės prieš „Žalgirį“ jam puikiai pažįstamoje Nemuno saloje.
Tai bus jau penktasis Š.Jasikevičiaus mačas Kaune prieš jo gimtojo miesto komandą – per pirmąsias keturias viešnages su „Barcelona“ jis iškovojo dvi pergales.
„Fenerbahče“ prie Šaro demonstruoja nuostabius rezultatus – 12 pergalių ir vos 1 nesėkmė per abu turnyrus. Eurolygoje per 8 mačus Stambulo krepšininkai triumfavo 7 kartus ir dabar su Atėnu „Panathinaikos“ dalijasi 4–5 vietomis.
Gerokai sunkiau stipriausiame Senojo žemyno turnyre sekasi Kauno „Žalgiriui“. Andrea Trincherio perimti Lietuvos čempionai iškovojo 2 pergales ir patyrė 2 pralaimėjimus bei toliau žygiuoja vos 16-oje Eurolygos vietoje.
„Džiugina pergalės, – apie „Fenerbahče“ formą Karmėlavos oro uoste kalbėjo Š.Jasikevičius. – Kaip ir teisingai sako visi treneriai, nėra laiko kažką daug padaryti. Kažką bandome, norisi daugiau solidumo. Norisi gerai žaisti ilgesnes atkarpas. Kartais pavyksta, kartais ne. Reikia ir žaidėjus suprasti. Žinoma, be pasiaiškinimų. Dvi savaitės po trejas rungtynes... Kažkoks kosmosas. Pavyksta laimėti, bet, mano akimis, mes neblizgame. Toli esame nuo labai geros situacijos. Truputį ramiau, nes yra pergalės.“
– Nuo jūsų atvykimo per 34 dienas sužaidėte 13 rungtynių. Ar prieš perimdamas „Fenerbahče“ vairą panašiai ir planavote, kaip klostysis visas procesas?
– Net sunku atsakyti. Labai daug negalvoji, kaip tas procesas eisis. Eini iš dienos į dieną, žiūri ir tikrai negalvoji apie procesą. Bandai reaguoti. Vienas dalykas blogas, kitas dalykas blogas – bandai šiuos dalykus tvarkyti. Paskui išlenda kas nors naujo, ką vėl reikia tvarkyti. Laiko daug nėra, bet esame kartu ir žaidėjai daugiau mažiau žino. Taip ta nesibaigianti dainelė iš dienos į dieną ir eina.
– Kaip klostosi reikalai su būsto paieškomis Stambule?
– Prieš tris dienas įėjau į butą ir prasėdėjau ant sofos. Toks kaifas sėdėti ant sofos ir žiūrėti lietuviškas žinias per televizorių (šypteli). Tikrai prasėdėjau tarsi mumija, kuri nejudėjo tris dienas.
– Kaip vertinate naujojo „Žalgirio“ trenerio Andrea Trinchieri darbą? Ar jis jau spėjo į žaidimą įvesti korekcijų?
– Manau, kad korekcijų „Žalgirio“ žaidime tikrai labai daug. Su visa pagarba jums, bet pasakysiu, kad jums tos detalės yra sunkiai matomos. Mums jos matomos tikrai – kaip komanda elgiasi per pirmas atakų sekundes, kaip elgiasi per paskutines atakų sekundes, kaip komanda atakuoja prieš vieną ar kitą gynybą. Korekcijos matosi labai aiškiai. Manau, kad vaidmenys yra labiau nusistovėję, o agresija pakilusi, ką parodo ir skaičiai.
– Kur yra „Žalgirio“ stipriosios ir silpnosios pusės?
– Kaip ir paminėjau, tai agresija. Svarbiausia yra „Žalgirio“ agresija ir visi agresijos skaičiai. Labai į viršų šovė puolime atkovoti kamuoliai, išprovokuotos pražangos ir išprovokuoti dalykai. „Žalgiris“ ir šiaip buvo labai kovinga ir agresyvi komanda, bet per ketverias rungtynes prie naujojo trenerio ties tuo dar labiau reiškiasi.
– Kas labiausiai jums yra įsiminę iš prieš dvejus metus vykusios Eurolygos ketvirtfinalio serijos su „Barcelona“ prieš A.Trinchieri vadovaujamą Miuncheno „Bayern“?
– Tos visos publikai nematomos detalės. Žmonės turbūt nesupranta, kodėl darai vienus ar kitus dalykus, o kažkas išeina ar neišeina. Bet jau tikrai matosi, kaip „Žalgiris“ elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje. Tikrai matosi. Jie bando išnaudoti savo pranašumus, bando žaisti žymiai greičiau ir meta žymiai daugiau tritaškių. Matosi daug kas. Manau, kad svarbiausias dalykas visada yra žaidėjai, o dabar pas „Žalgirį“ sugrįžo žaidėjai. Kai kalbame apie „Žalgirio“ agresiją, svarbus yra Arno Butkevičiaus sugrįžimas.
– Kiek sudėtinga yra žaisti pilnoje „Žalgirio“ arenoje?
– Manau, kad visada yra sudėtinga žaisti Kauno arenoje.
– „Fenerbahče“ prieš sezoną vyko į Rusiją žaisti draugiškame turnyre. Ar kalbėjote su klubo valdžia, kad prie jūsų tokių vizitų nebebūtų?
– O, Dieve. Žmonės, palikite tą politiką ramybėje. Kuo daugiau į ją nelendi, tuo smagiau gyventi.
– Šiuo metu užimate 4-ąją vietą, tačiau nuo 10 pozicijos skiria vos 2 pergalės...
– Bet taip buvo panašiai ir pernai, ne? Ar nebuvo? Tokioje modernioje Eurolygoje taip jau yra – laimi porą rungtynių per dvigubą savaitę ir šauni į viršų. Jei pralaimi – varai į apačią. Viskas yra taip. Labai svarbios yra tos mikrodvikovos, nešančios pusantro taško, kai žaidi dėl taškų pranašumo. Kiekviena savaitė Eurolygoje yra absoliutus karas. Kiekviena komanda gali laimėti prieš bet kurią komandą. Eurolygoje nėra jokių siurprizų. Tikrai žiauriausias turnyras. Apie tai kalbame jau daug metų.
– Nemažai Eurolygos klubų jau pasipildė naujokais, o dar kai kurios komandos vis dar ieško. Ar „Fenerbahče“ planuose yra pasipildyti žaidėjais?
– Žiūrime, viską sekame. Tikrai reikia visada žiūrėti, stebėti ir priiminėti sprendimus.
– Kokios yra Artūro Žagaro perspektyvos „Fenerbahče“ komandoje?
– Kol kas jis labai gerai žaidžia stalo tenisą (šypteli). Ties tuo rūbinėje Artūras yra vienas geriausių. Tikrai įspūdingai žaidžia. Mane nustebino jo pozityvumas. Tikrai malonus vaikas, norisi, kad jam sektųsi. Man atrodo, kad jis jau minimaliai bėgioja, gal mėnesio laikotarpyje ir sugrįš. Tarp gerų žinių – Artūro trauma nėra tokia baisi, kaip buvo galvojama pirmosiomis dienomis. Ši trauma yra kiek „švaresnė“ ir šį sezoną jis tikrai žais. Jis nėra toli sugrįžimo.
– Kokia yra Nigelo Hayeso-Daviso situacija, kuris iškrito mėnesiui?
– Dabar dar negaliu atsakyti, nes praėjo tik savaitė. Sunku pasakyti, kaip jam sekasi. Ši trauma keičia situaciją – visiems reikia pasitempti, visiems yra atsiradusios galimybės. Nigelas buvo labai svarbus žmogus, kuris žaisdavo daugiausiai minučių. Jis gal net daugiausiai žaisdavo visoje Eurolygoje.
– Kaip vertinate įkrintamųjų modelį, kuris Eurolygoje atsirado šį sezoną?
– Aš jau apie tai kalbėjau. Manau, kad 34 rungtynės yra pakankamai skaičius, kad galėtume išsiaiškinti reikalus.
– Ar teko matyti filmą apie savo buvusį auklėtinį Paulių Jankūną?
– Nemačiau. Aš pats tame filme buvau septynerius metus, tad kam man jį žiūrėti?
