Šarūnas Jasikevičius rengiasi svarbiausioms sezono kovoms.
Trečiadienį jis su Stambulo „Fenerbahče“ krepšininkais atkeliauja į Atėnus, kur penktadienį prasidės Eurolygos finalo ketverto turnyras.
Titulą ginanti „Fenerbahče“ pusfinalyje penktadienį žais su Pirėjo „Olympiakos“, o pergalės atveju lauks finalas sekmadienį.
Prieš svarbiausias sezono kovas Š.Jasikevičius interviu „S Sport“ žurnalistei Didem Gurser kalbėjo apie įvairius dalykus.
Apie daugybę interviu: „Mes nemėgstame žiniasklaidos dienos, bet tuo pačiu nori tai daryti, kadangi tai reiškia, kad patekai į Eurolygos finalo ketvertą. Tai – gera bėda, gyvenime galėtų būti tik tokios bėdos.“
Apie tikslus: „Sezonas yra dar ilgesnis, bet tikslai išliko tie patys. Pradžioje bandėme įgyti namų aikštelės pranašumą, tuomet bandėme laimėti atkrintamųjų seriją, o dabar esame finalo ketverte. Tai – kitas žingsnis, į kurį mes dairomės.“
Apie atleistus trenerius ir atsakomybes: „Dešimt atleistų trenerių, neišgyvenusių ilgo sezono maratono: „Nemanau, kad tai susiję su treneriais. Tai – visuomenės dalykas. Visi dabar ieško pasiteisinimų, visi dabar ieško priežasčių, bet mažai žmonių pasižiūri į veidrodį. Kiek savininkų pripažino savo klaidas? Kiek vadovų prisiėmė atsakomybę dėl vasarą padarytų klaidų? Niekas neprisiima atsakomybių. Vyriausiasis treneris yra tik vienas, tad jį apkaltinti yra labai lengva. Lengviau atleisti vieną žmogų, nei daugybę jų – žaidėjų ar žmonių vadovybėje. Didžiausia tokios gausos atleidimų priežastis, mano nuomonė, yra visuomenė, kuri tapo ekstremaliai minkšta ir jautri. Aš manau, kad „minkštumas“ yra tinkamas žodis apibūdinti šią situaciją.“
Apie socialinius tinklus: „Socialiniai tinklai pasieks ir mano vaikus. Mes bandome su jais apie tai kalbėti. Tai – daugiausia, ką galime padaryti. Mano vaikai buvo paskutiniai klasėje, gavę telefonus, kaip ir bus paskutiniai, kurie turės anketas socialiniuose tinkluose. Jie yra „Tik Tok“ amžiuje ir jiems tai patinka. Bandome su jais kalbėti, ką dar galime padaryti? Suprantu, kad jie yra apsupti draugų. Kaip ir sakau, kaip mano gyvenimą gali įtakoti kažkas kitame telefono gale, ko aš net nepažįstu? Jei atvirai, daugiausia kritikos ir negražių žinučių ateina iš netikrų anketų, o tu net nežinai, ar tie žmonės iš tiesų egzistuoja. Tai – nesąmonė, bet, deja, tokia yra realybė.“
Kaip sustatė komandą: „Tam reikia laiko, tam reikia pastangų – tiek iš žaidėjų, tiek iš trenerių. Tai – situacija, kai kantriai bandai eiti į priekį. Žinoma, laiko nėra, o komandoje daug naujų žaidėjų, trenerių, bet bandome prie to prisitaikyti kaip įmanoma geriausia.“
Apie varžovų požiūrį į juos, kaip čempionus: „Trys naujokai iš NBA yra viena, taikinys ant nugaros – kitas dalykas. Manau, kad žaidėjai tai suprato dar prieš sezoną, kai į mūsų areną atvykusios komandos demonstravo neįtikėtiną energiją, o mes toliau buvome skaldėme juokelius ir buvome laimingi dėl praėjusio sezono titulų. Kai kurie vyrukai greitai tai perprato, kai kuriems prireikė laiko. Tai – vienas sezone pasitaikiusių iššūkių.“
Apie veteranus: „Fenerbahče“ komandoje yra du žaidėjai, kurie yra žaidę dar Š.Jasikevičiui būnant krepšininku, – Nicolo Melli ir Nando De Colo: „Tai yra žaidėjai, kurie savo mentalitetu ir mąstymu yra arčiausiai manęs. Šiais laikais labai sunku rasti tokių žaidėjų, nors ieškome jų tarsi išprotėję. Esame palaiminti turėdami tokius žaidėjus komandoje.“
Apie seriją su „Žalgiriu“ ir bandymą pažaboti Sylvainą Francisco: „Tai buvo neįtikėtina. Ką vyrukai padarė ne tik gindamiesi prieš jį (Cisco), buvo puikus darbas. Jie apsunkino jam gyvenimą. Puikiai atliktas darbas.“
Apie „Žalgirio“ sirgalių plakatą (Šaro ir Masiulio): „Tai – neįtikėtina garbė, nuostabus jausmas, bet tuo pačiu nenorėjau pernelyg emociškai įsitraukti. Norėjau koncentruotis į tai, ko reikalauja tavo darbas. Įspūdinga vėliau buvo pamatyti nuotraukas socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Toks yra Kauno miestas.“
Tai buvo truputį netikėta, nors jie visada mane pasitinka labai gražiai, kai tik grįžtu namo. Visi, nuo žmonių gatvėse iki žmonių vietose, kuriose apsilankau. Akivaizdu, kad mano šeima ten gyvena. Tai – labai gražu, o šįkart tai buvo beprotiška.“
Apie Tomą Masiulį: „Mes esame draugai nuo 6-7 metų amžiaus, susipažinome dar prieš mokyklą. Bet stengiesi išlikti kuo įmanoma šaltesnis, nes esi skolingas tai savo komandai ir organizacijai. Buvo labai gražu, nors stengiausi į tai nežiūrėti. Dar prieš rungtynes žinojau, kad kažkas manęs laukia. Jie mane tam paruošė. Stengiesi atlikti savo darbą, nors jaučiuosi amžinai dėkingas.“
Apie sezono finišką: „Stengiamės kuo įmanoma geriau pasiruošti. Serija su „Žalgiriu“ pareikalavo daug, o labai sudėtinga vėl sugrįžti į tą tašką. Bet mes turime tai padaryti, turime gerai treniruotis, kaip ir turime žaisti Turkijos lygoje. Patyrėme prastą pasirodymą su „Bešiktaš“. Pamatysime, ar sugebėsime sugrįžti į tinkamą finalo ketvertui formą.“
Apie 1992-ųjų Lietuvos rinktinės įtaką: „Tai buvo didžiulis dalykas. Buvau vaikas, bet tai pakeitė mano motyvaciją. Buvau žinomas kaip talentingas, bet ne toks pasišventęs žaidėjas. Būdavau grupėje tų, kurie laidydavo juokelius. Kai turėjau galimybę atstovauti Lietuvai, keliauti po pasaulį, tai suteikė man didžiulį pasididžiavimą, o kitas dalykas – galimybę, nes tapome matomi visame pasaulyje. Mes supratome Nepriklausomybės svarbą, o save išreikšti galėjome per krepšinį. Komandiniame sporte mes nieko daugiau neturime. Mes turime tik krepšinį. Tai – didžiulis nacionalinis pasididžiavimas. Mes pamiliome krepšinį. Vaikystėje sunku buvo tai pilnai suprasti, bet dabar jausmai yra absoliučiai patriotiški.“
