„Iš karto pamačiau, kad bus tikrai aukštas vaikas. Abu tėvai aukšti ir Artūras jau tada išsiskyrė iš bendraamžių savo ūgiu“, – tęsė treneris.
Bet A.Butajevas tuo metu žaidė futbolą, kuris jam puikiai sekėsi.
„Kiek žinau, jis buvo savo komandos lyderis ir patekdavo į savo amžiaus Norvegijos jaunių futbolo rinktinės sąrašus. Tačiau tėvai matė, kad jų sūnus žiauriai greitai auga, – teigė V.Stanišauskas.
– Juokaudavome, kad perdavimą jis tikrai tiksliau atliktų kojomis, o ne rankomis. Būdavo, kad imdavo kamuolį į dvi rankas, bandydavo pasitaisyti, vėl sumušti į grindis, sužingsniuodavo... Bet tai buvo visiškai natūralu, žinojau, kad taip nutiks. Jam reikėjo vytis kitus.
Aišku, jis pats dėl to labai išgyveno. Tie pirmi metai, pirmos treniruotės... Jam nebuvo lengva. Kalbėjau ir su juo pačiu, ir su tėvais, kad nepasiduotų, nenusimintų. Kiti vaikai tuo metu jį tikrai lenkė, tad ir minučių aikštėje nebuvo daug.
Bet jis labai greitai mokėsi, labai greitai suprato dalykus, kurie reikalingi krepšinyje. Tik atėjus parodžiau, kaip reikia sudėti rankas atliekant metimą ir jis iš karto suprato. Praėjo pusė metų ir Artūras jau buvo vienas iš žaidėjų, kuriais galėjau pasitikėti. Žinojau, kad jis padarys tai, ką jam pasakysiu.“
„Nors ir buvo aukštas, nestačiau jo tik į vieną poziciją, kad grumtųsi tik dėl kamuolių. Treniruotėse jis dirbo su visais lygiai taip pat. Daug pratimų individualiems sugebėjimams – kamuolio varymui, žaidimui vienas prieš vieną. Žaisti irgi duodavau ne tik po krepšiu, nors ūgiu jis tikrai išsiskyrė“, – savo metodus pabrėžė V.Stanišauskas.
„Iš karto mačiau, kad Artūras turi krepšininko kūną ir ateityje gali gyventi iš šio sporto. Pagrindinis klausimas buvo, ar jis užsikabins, ar nepalūš pradėjęs taip vėlai, matydamas, kad atsilieka nuo kitų. Labai didelį darbą atliko tėvai, kurie jį nuolat skatino, palaikė.
Galiu pasakyti, kad aš jam buvau gana griežtas treneris. Ypač tuo metu, kai reikėjo jį perlaužti. Jis ir pats tai žino. Buvome susitikę vasarą, sakė, kad kartais netgi pasiilgsta to griežtumo (juokiasi). Mačiau, kad jam reikia griežtesnio žodžio. Toks amžius – 14–15 metų, paauglystė, norisi ir su draugais laiką leisti, o aš jį spaudžiau dirbti, žiūrėti krepšinį, mokytis iš kitų, iš Eurolygos rungtynių, iš NBA žvaigždžių“, – sakė treneris.
Prasidėjo žaibiškas A.Butajevo kilimas į viršų.
Pernai vasarą buvęs futbolininkas jau spaudė rankose prizą, skirtą vienam iš penkių geriausių Europos U16 čempionato krepšininkų.
A.Butajevo vedami lietuviai finišavo ketvirti, o aukštaūgis rinko po 15,6 taško, 9,9 atkovoto kamuolio (pirma vieta kartu su vokiečiu Declanu Duru), 2 rezultatyvius perdavimus ir 22,4 naudingumo balo.
Dėmesį šalies krepšinio talentui rodė ir Kauno „Žalgiris“, bet A.Butajevas nusprendė vykti į „Barcelona“ klubą, kur jaunimo sistemoje vienu pirmųjų smuikų griežė ir tautietis Kasparas Jakučionis, šiemet pakėlęs sparnus į NCAA.
Tik antrą sezoną Barselonoje sportuojantis 17-metis praėjusį savaitgalį sulaukė ir išskirtinio vyrų komandos pasitikėjimo. A.Butajevas debiutavo „Barcelona“ ekipoje aukščiausioje Ispanijos lygoje.
„Labai džiaugiuosi čia būdamas ir tikiuosi, kad sulauksiu ir daugiau galimybių“, – „Barca“ svetainė po rungtynių citavo 17-metį lietuvį.
Per 48-ias sekundes pasižymėti nepavyko, o „Barcelona“ patyrė nesėkmę 72:85 svečiuose prieš Manresos BAXI ekipą, bet jaunimo pirmenybėse A.Butajevas „Barcelona“ dubleriams renka po 12 taškų ir sugriebia po 6,3 kamuolio.
Iškritus keliems žaidėjams Joanas Penarroya nusprendė vežtis A.Butajevą ir į Eurolygos kovas. „Barcelona“ antradienį Graikijos žais prieš čempionų Atėnų „Panathinaikos“, o pirmą sykį katalonų gretose Eurolygoje bus registruotas ir A.Butajevas.
Nekantriai šio vakaro rungtynių laukia ir V.Stanišauskas.
„Mūsų ryšys – nenutrūkęs. Daug bendrauju su jo tėčiu, kuris man visada atsiunčia visas nuorodas, statistiką. Susirašome, pasišnekame ir su pačiu Artūru“, – tęsė pirmasis treneris, nenorėjęs spėlioti, kokios gali būti sparčiai išaugusio A.Butajevo lubos.
„Jis dabar tikrai yra aplinkoje, kurioje itin greitai tobulėja. Tie pakvietimai į Ispanijos lygos rungtynes, į Eurolygą, manau, jam užaugins dar didesnius sparnus, suteiks dar daugiau pasitikėjimo.
Jis tikrai nėra toks, kuris užriestų nosį, pradėtų galvoti, kad viskas pasiekta, padaryta. Puikiai jį pažįstu ir jis tik dar sunkiau dirbs, o jo lubas pamatysime tik vėliau. Nežinau, nesu apsibrėžęs, ar tai bus Ispanija, ar Eurolyga, ar ta pati NBA“, – pečiais traukė V.Stanišauskas.
„Artūras – dar labai jaunas ir gal net nereikia jam uždėti kažkokių lūkesčių. Manau, kad jis dar ūgtels (šiuo metu A.Butajevo ūgis Eurolygos svetainėje nurodomas kaip 206 cm, – past.). Gali siekti apie 210–212 cm. Matau, kad dabar sulaukia ir daugiau metimų iš vidutinio nuotolio, tritaškio, yra statomas žaisti ketvirtu numeriu.
Juo jis tikrai gali žaisti. Turi tikrai gerą metimą. Turi ir driblingą, tikrai gali varytis ir kamuolį. Linkiu toliau sunkiai dirbti ir matysime, kur tas krepšinis jį nuves“, – teigė V.Stanišauskas, turėjęs patarimą kitiems vaikams, jų tėvams ir kolegoms treneriams.
„Aš visada sakau, kad negalima apsistoti tik vienoje sporto šakoje. Ypač jauname amžiuje reikia išbandyti kuo daugiau skirtingų sportų – nuo baseino iki futbolo ir pan. Artūras po futbolo jau turėjo visą fizinių galimybių pagrindą – teisingą bėgimą, kojų dėliojimą. Krepšinyje jis taip pat išbandė ne vieną poziciją, nebuvo kuriamas kaip koks robotas, kad galėtų žaisti tik taip ir niekaip kitaip“, – užbaigė pokalbį specialistas, dirbantis vyr. treneriu ir Klaipėdos LCC tarptautinio universiteto moterų komandoje.
