Jau nuo mažumės Lonnie III-asis įskiepijo sūnui, kad po treniruočių ar pamokų jis privalo skaityti.
Lonnie IV-ąjam tekdavo nukelti linksmybes su draugais, laiką su kompiuteriniais žaidimais ar prie televizoriaus. Pirmiausia, jo rankose turėjo atsidurti knyga ir rašiklis.
„Tai vyko pradinėje, vidurinėje, aukštojoje mokyklose. Mano tėtis vertė mane kasdien skaityti ir rašyti bent po valandą, – yra pasakojęs L.Walkeris IV-asis. – Bent penkias dienas per savaitę, po pamokų ar treniruočių.“
„Kažkada to nekenčiau. Bet ilgainiui man tai labai pravertė“, – dar žaisdamas NBA lygoje sakė Lonnie.
Dabar jam jau 26-eri, tad į knygas žalgirietis nebežiūri kaip į prievolę. Bet jos ir toliau išliko svarbia šio žaidėjo dienotvarkės dalimi.
Jis stengiasi skaityti rungtynių dieną – tai padeda jam susikaupti ir geriau pasiruošti rungtynėms. Kartais jis skaito net rūbinėje, o žengęs į aikštę apšilimui prieš rungtynes L.Walkeris bent dešimčiai minučių prisėda ant suolo ir lediniu žvilgsniu žvelgia į tolį.
„Psichologinis pasiruošimas rungtynėms yra pats svarbiausias, – 15min teigė Lonnie. – Tikiu, kad rungtynes 90-čia procentų nulemia psichologija. Dabar kiekvieną dieną medituoju žymiai daugiau nei anksčiau. Bandau įsivaizduoti savo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus, bet tuo pat metu išlieku dabartyje. Kai ateina rungtynės, bandau įsivaizduoti jų eigą, atmosferą, o vėliau tai perkeliu į aikštę.“
Tai tik vienas pavyzdžių, kokią įtaką sūnui padarė tėtis. Arba „superherojus“, kaip jį vadina pats „Žalgirio“ lyderis.
„Jis – tarsi mano brolis dvynys, – apie tėtį 15min sakė L.Walkeris. – Ne veltui dalinamės tuo pačiu vardu. Augdamas į jį žiūrėjau kaip į superherojų, kaip į idealą, į kažką, ką norėjau pranokti.
Jis – sunkiausiai dirbantis žmogus, kurį esu sutikęs per savo gyvenimą. Jis daug paaukojo ir daug ko mane išmokė. Dėl jo pasiaukojimo ir to, ką jis dėl manęs padarė, aš dabar taip sunkiai dirbu ir stengiuosi būti geriausia savo versija. Jis visada vertė mane būti geresniu, motyvavo ir stūmė mane į priekį. Jei ne jis, aš dabar nebūčiau ten, kur esu.
Tad būtent tėtis nukreipė mane teisinga kryptimi, o dabar jau nuo manęs priklauso, kiek toli palikęs jo lizdą sugebėsiu nuskristi.“
Jis – tarsi mano brolis dvynys. Ne veltui dalinamės tuo pačiu vardu.
Žinant šių vyrų ryšį, nenuostabu, jog amerikiečiui lapkričio pradžioje nutūpus Lietuvoje, vos po kelių savaičių prie jo prisijungė ir Lonnie vyresnysis.
Dar prieš JAV daugelio švenčiamą Padėkos dieną, šiemet minėtą lapkričio 28-ąją, į Lietuvą atvykęs L.Walkerio tėtis keliavo jau į trejas „Žalgirio“ išvykos rungtynes Belgrade, Madride ir Berlyne bei seka kiekvieną sūnaus žaidimo epizodą Nemuno salos arenoje Kaune.
„Čia nuostabu. Tai unikali patirtis, – su 15min įspūdžiais Lietuvoje dalijosi L.Walkeris III-iasis. – Neturėjau jokių lūkesčių, bet Kaunas man primena mano sūnaus gimtąjį miestą. Tai į šeimą orientuotas, darbininkų miestas. Man jis patinka, mėgaujuosi ir maistu bei miesto ir pasaulio pažinimu. Visi čia myli krepšinį, tai išties puiki patirtis.“
Jo sūnus gimė ir augo Redinge. Ketvirtame pagal dydį Pensilvanijos valstijos mieste priskaičiuojama tik apie 95 tūkst. gyventojų, nors su priemiesčiais jame gyvena panašiai kaip Kaune – beveik 300 tūkst. žmonių.
Kaip ir Kaune, JAV rytinėje pakrantėje išsidėsčiusį Redingą žiemomis sukausto šaltukas, tad Walkerių niūrus metų pabaigos oras Lietuvoje negąsdina. O vyresnysis Lonnie mato ir daugiau panašumų tarp šių dviejų vietų.
„Redingas yra industrinis miestas, kuriame gyvena sunkiai dirbantys, labai nuoširdūs žmonės, kurie taip pat labai aistringi dėl krepšinio. Ten taip pat šalta, bet viskas dėl to gerai“, – šypsojosi žalgiriečio tėtis.
Didžiausias skirtumas – vaizdas, kurį jis išvydo aplink krepšinio aikštelę.
Redingas taip pat turi krepšinio komandą – „Reading Rebels“, bet ši žaidžia pusiau profesionalioje lygoje, kurioje žaidėjai uždirba vos po kelis tūkstančius dolerių per mėnesį.
Vos prieš kelerius metus įkurtas klubas į tribūnas sutraukia vos po kelis šimtus žmonių, tačiau didžiosios jų dalies širdys linksta link kitos Pensilvanijos komandos – už maždaug šimto kilometrų namų rungtynes žaidžiančios „Philadelphia 76ers“.
Nors „sixerių“ sirgaliai laikomi vienais aistringiausių NBA lygoje, nevengiančiais nei sudievinti, nei iškeikti savo palaikomos komandos žaidėjų, jų palaikymo kultūra nesulyginama su ta, kurią L.Walkeris III-iasis išvydo Kaune.
„Nesu matęs nieko panašaus. Tai tarsi futbolo ir krepšinio mišinys. Sirgaliai yra aistringi tarsi futbole, jie yra atsidavę savo komandai, jos istorijai. Jie taip myli savo komandą... Labai tai gerbiu, tai labai kilnu“, – žavėjosi pusamžis vyras.
Iki šio rudens paskui sūnų jam nereikėjo keliauti toli. L.Walkeris, pašauktas naujokų biržoje 2018 metais, šešerius metus žaidė NBA klubuose – „San Antonio Spurs“, „Los Angeles Lakers“, „Brooklyn Nets“.
Bet paskutinę spalio dieną Europos ir JAV krepšinį sudrebino naujiena, kad gynėjas keliasi į „Žalgirį“. Kaip į ją reagavo L.Walkerio tėtis?
„Pamaniau, kad gerai. Žmonės dažnai užkrauna nepamatuotus lūkesčius: „jis žaidžia NBA, jis toks geras, kad turėtų daryti taip ir taip“. Bet realybėje, jis žmogus. Tai jaunas 26 metų vyrukas, bandantis išsiaiškinti savo gyvenimo kryptį. Tai – vienas jo gyvenimo skyrių. Dabar jis išgyvena nuostabią patirtį: puikus maistas, kelionės bei žaidimas profesionaliame lygyje, už kurį jam mokami pinigai“, – įvertino vyresnysis Walkeris.
Jis pats gerai supranta krepšinį ir mato, kuriose vietose sūnus galėtų dėti žingsnius į priekį, tačiau kalbėdamas su 15min į detales leistis nenorėjo. Lyg tyčia, su L.Walkeriu III-iuoju pokalbis vyko po prastų jo sūnaus rungtynių – prieš Vilerbano ASVEL jis prametė visus metimus ir nepelnė taškų, nors prieš tai septynerių rungtynių atkarpoje fiksavo 20 taškų vidurkį.
Kaip „Žalgirio“ žvaigždės tėtis vertina sūnaus adaptaciją prie kitokio krepšinio, žaidžiamo Europoje?
„Nemanau, kad turėtume kalbėti apie kažkokią adaptaciją. Krepšinis yra krepšinis, – sakė amerikietis. – Gali turėti nuomonę apie tai, koks jis, perspektyvos, iš kurių žvelgiama į šį sportą, gal ir skiriasi, bet tai vis tiek yra krepšinis. Džiaugiuosi, kad jam gerai sekasi. Deja, kartais pasitaiko ir prastų dienų darbe. Aš tokių esu turėjęs daugybę (šypsosi). Neabejoju, kad jis atsities ir sugrįš į vėžes.“
Vyresnysis Walkeris jau netrukus paliks Kauną – didžiąsias metų šventes jis ketina paminėti gimtinėje. Bet neatmestina, kad į Lietuvą jis dar sugrįš.
L.Walkeris IV-asis su „Žalgiriu“ sudarė sutartį, galiosiančią iki sezono pabaigos. Nors joje įtrauktas punktas, leidžiantis amerikiečiui už išpirką iki vasario 18-osios palikti Lietuvą ir sugrįžti į NBA lygą, „Žalgirio“ vadovai ir sirgaliai viliasi, kad po 14,8 taško Eurolygoje renkantis gynėjas susivilios galimybe užbaigti sezoną Senajame žemyne.
Patarčiau jam priimti sprendimą, kurį jis jaučia širdimi.
O ką savo sūnui patartų daryti tėtis, jei sulauks klausimo – likti Kaune ar grįžti į NBA?
„Tai nėra mano sprendimas. Jei jis manęs paklaus, taip ir pasakysiu: tai nėra mano sprendimas, – sakė L.Walkeris III-iasis. – Nematau gyvenimo jo akimis. Sprendimų priėmimas ir jų laikymasis yra dalis brendimo ir tapimo vyru. Patarčiau jam priimti sprendimą, kurį jis jaučia širdimi. Kaip jo tėvas, remsiu bet kokį jo sprendimą ir toliau jį palaikysiu.“
