Tryliktoje turnyrinės lentelės vietoje žengiantis Lietuvos flagmanas paskutiniuose dviejuose mūšiuose kausis ne tik dėl garbės, bet ir dėl piniginės premijos už pasiektą galutinę poziciją Eurolygoje.
Finansinės lygos paskatos po sezono sulauks keturiolika pirmųjų klubų, o nesėkmių atveju Kauno „Žalgiris“ gali teoriškai nukristi ir į penkioliktą vietą.
Tuo metu Belgrado „Partizan“ atstovai vis dar svajoja apie įkrintamųjų etapą, nuo kurio Željko Obradovičiaus komandą skiria dvi pergalės.
Šių dviejų komandų tarpusavio istorija yra palanki Serbijos ekipai, kuri pergalės šokį šoko pastaruosius šešis kartus.
Pastarąsias rungtynes išvykoje gruodžio pradžioje „Žalgiris“ pralaimėjo 78:84.
„Tai paskutinės mūsų namų rungtynės šiame Eurolygos sezone. Mes norime parodyti pagarbą šiai dvikovai, kuri vyks mūsų sirgalių akivaizdoje, norime sužaisti geriausias įmanomas rungtynes, – mačo išvakarėse kalbėjo A.Trinchieri. – Tai yra ypatingos rungtynės man, nes esu dirbęs „Partizan“ klube. Visada malonu, visada smagu sutikti šią komandą. Taip būtų ir ateityje, jei tektų žaisti prieš „Žalgirį“. Žinau, kad nebeturime šansų pasiekti įkrintamąsias, bet nekreipiu į tai didelio dėmesio. Aš negalvoju apie tai. Mes žaisime namuose po ilgos serijos svečiuose, tad labai norime parodyti pagarbą šiam susitikimui demonstruoti geriausią įmanomą žaidimą.“
-
„Žalgirio“ ateities projekcija: keli aiškūs „sudie“ ir laukiančios svarbios derybos
-
Apie „Žalgirį“ ir lentelę prakalbęs Željko Obradovičius: „Nedaug priklauso nuo mūsų“
-
Svarbi diena Sauliaus Štombergo sūnui – pirmą kartą treniravosi su „Žalgiriu“
-
T.Sabonis pritaria A.Trinchieri: po pralaimėjimų „nebuvo blogo jausmo“
– Galbūt sulaukėte žinučių iš „Partizan“ sirgalių, kurie prašė pagelbėti?
– Aš nesu pernelyg socialus vyrukas, nesinaudoju instagramu.
Suprantu situaciją, bet aš esu „Žalgirio“ treneris, esu profesionalas, nors savo širdyje visada turėsiu vietos „Partizan“ dėl nenusakomos sirgalių meilės. Mano darbas yra rodyti pagarbą organizacijai, kuriai atstovauju, ir tai, prieš kurią varžysimės. Geriausias dalykas tai daryti – kautis iš paskutiniųjų. Jei mačo pabaigoje jie atrodys geriau ir nusipelnys pergalės, paspausiu jiems ranką ir pasveikinsiu. Taip buvo Belgrade, kai gerai kovėmės, bet iki pergalės mums šiek tiek pritrūko.
– Kuo galima būtų paaiškinti slogius pastarosios penkių rungtynių serijos „Partizan“ rezultatus?
– Taip yra ir su lyderiaujančiomis komandomis. Eurolygos turnyras yra beprotiškas. Pažvelkite į „Žalgirį“. Mes laimėjome Belgrade prieš „Crvena zvezda“, bet Vitorijoje kritome per vieną metimą prieš „Baskonia“. Buvome nusipelnę pergalės, tačiau pralaimėjome tik dėl to, nes nepataikėme laisvų metimų. Mes atsilikome 20 taškų skirtumu, bet galiausiai laimėjome prieš „Paris“, kuri neseniai laimėjo OAKA arenoje prieš „Panathinaikos“. Mes pirmavome 39 minutes ir 43 sekundes išvykoje prieš „Monaco“, nusipelnėme kitokios mačo pabaigos
Laimėjome tik kartą, bet žaidžiame puikiai, esame geroje atkarpoje. Šis turnyras yra neįtikėtinas. „Olympiakos“ pirmavo viso sezono metu, demonstravusi ekstremaliai solidų ir stabilų žaidimą, bet dabar yra pralaimėjusi jau tris susitikimus iš eilės. Negalėjome pagalvoti, kad tai galėtų nutikti prieš pat atkrintamąsias kovas, bet Eurolyga yra neįtikėtina.
– Gal turite kokių gerų žinių dėl Luko Lekavičiaus reabilitacijos ir galimo sugrįžimo į aikštelę?
– Ne, jokių gerų žinių. Luko trauma yra labai specifinė, labai keista ir labai reta. Mūsų medikų štabas bando rasti išeitį. Tokie dalykai per vieną dieną neišsisprendžia. Linkiu Lukui greito sugrįžimo, nes žinau, kad tai sudėtinga situacija jam.
– Stebėjote „Žalgirio“ dublerių rungtynes Vilkaviškyje. Kokį įspūdį susidarė apie NKL pirmenybių lygį ir rungtynių atmosferą?
– Smagu buvo važiuoti į užmiestį, buvo saulėta ir graži diena. Atmosfera buvo labai smagi. Nors salė maža, bet sausakimša. Sirgaliai puikiai palaikė namų komandą, nebuvo jokių negatyvių dalykų, nutaikytų į svečių ekipą. Jie koncentravosi į savo palaikomą komandą, o man tai labai patiko. Namų komanda nusipelnė laimėti, gerai žaidė susitikimo pabaigoje. Aš tikrai mėgavausi šia patirtimi, o rungtynės buvo puikios.
– Galbūt pavyko įvertinti legendinio Lietuvos krepšininko Sauliaus Štombergo sūnaus Igno, kuris prisijungė prie „Žalgirio“ treniruočių, potencialą?
– Matysime, matysime.
– Galbūt per paskutines namų rungtynes Eurolygoje, kurios „Žalgiriui“ sportine prasme jau nieko nereiškia, bandysite labiau pasimėgauti atmosfera ir vaizdeliu tribūnose?
– Nežinau, ar treneriai dvikovos metu gali tuo mėgautis. Žinoma, po rungtynių viską pergalvoji, pajauti kažkokius momentus, kurie sustingsta tavo mintyse. Tai – kokio palaikymo sulaukė mano žaidėjai, kaip nuostabu yra žaisti tokioje atmosferoje... Bet rungtynių metu aš būnu susikoncentravęs į komandos valdymą, sprendimų priėmimą ir kitus panašius dalykus. Aš nesu puikus ties mėgavimusi rungtynėmis dvikovos metu.
Bet patikėkite manimi, kai grįžtu namo, visada mintyse atsuku laiką ir pergalvoju mačą. Tą darau net eidamas nuo aikštelės parketo iki rūbinės. Galvoju apie emocijas, kurias patyrėme mačo mato. Man pasisekė, kad karjeros metu beveik visur teko pajausti nuostabų sirgalių palaikymą. Pradedant nuo Kantu, kur viskas vyko mažesniame lygyje, bet palaikymas namuose buvo fantastiškas. Mes laimėjome daugybę Eurolygos rungtynių, nors buvome visiški autsaideriai. Toliau teko padirbėti Bamberge, kuris turi geriausią areną visoje Vokietijoje. Jis vadinamas beprotišku miestu. Vėliau dirbau „Partizan“, o dabar – „Žalgiryje“. Vis klausiu savęs, kaip viskas atrodytų, jei tokio palaikymo nebūtų? Aš neturiu atsakymo.
