– Kaip jaučiatės po finalo?
– Liūdnai, pralaimėjome finalą, kaip čia jausies.
– Kas atsitiko rungtynių pradžioje, kad ispanai taip gerai, o mes taip blogai jas pradėjome?
– Nežinau. Negaliu dabar atsakyti.
– Ar rungtynėse jautėsi tas teisėjų Pau Gasolio „saugojimas“?
– Nežinau, nenoriu komentuoti teisėjų darbo. Eini, stengiesi, žaidi, bandai pastumti, padaryti tai teisingai. Gal kai kuriose vietose buvo neteisingų veiksmų, bet ką padarysi.
– Sidabras jums didžiausias laimėjimas?
– Turiu dar auksą, kur su U-21 laimėjome Argentinoje, ten irgi ypatingai. Bet su vyrų rinktine pirmas sidabras. Mes olimpiadoje.
– Ar užteks šios nakties, kad rytoj jau galėtumėte džiaugtis?
– Nežinau dabar, pažiūrėsime.
– Ar buvo rungtynėse momentas, kai jautėte, kad galite „sugrįžti“?
– Žinoma, visada yra tas jausmas, Artūras pataikė labai svarbų tritaškį, liko tik 11 ar ten kiek taškų. Jeigu būtume truputį apsigynę, rezultatas galėjo būti kitoks.
– Kas labiau nepavyko, gynybinės užduotys ar puolimas?
– Jie mus pradžioje pagavo ant vieno derinio – su nugarine užtvara. Ir Rygoje turėjome problemų, ir Atėnuose. Jie tai žinojo, iki tol nedarė, bet padarė porą kartų ir tai padėjo užsivesti.
