Donatas Motiejūnas pradeda naują karjeros etapą.
Po kelerių metų „Monaco“ klube prieš metus persikėlęs į Belgrado „Crvena zvezda“, 213 cm ūgio aukštaūgis kelis mėnesius neturėjo karjeros tęsinio.
36 metų krepšininkas buvo Lietuvos rinktinės sudėtyje per pasaulio čempionato atrankos langą, nors rungtynėse su turkais ir bosniais žaidė nedaug, netrukus sulaukė pasiūlymo iš Graikijos.
Buvusio Kauno „Žalgirio“ Andrea Trinchieri treniruojamas Salonikų PAOK pastaraisiais metais pučia biudžetą, priviliojo kelias žvaigždes ir tikisi pasiekti daugiau Europos taurės turnyre bei Graikijos čempionate, o paskutiniu pirkiniu dabar tapo D.Motiejūnas.
Pateikiame D.Motiejūno prisistatymo graikams citatas.
Apie ryšį su PAOK: „Pamenu, prieš 16 metų žaidžiau PAOK sporto arenoje. Tai buvo mano profesionalios karjeros pradžia, manau, antrieji mano metai atstovaujant Trevizo „Benetton“. Gerai pamenu tą mačą dėl arenos. Pamenu, vos įžengus buvo taip tamsu, buvo labai bauginanti atmosfera, kažkas neįprasta. Sakyčiau, kad Bolonijos „Virtus“ turi kažką panašaus: kai ateini, supa tamsa, visi sirgaliai yra apsirengę tamsiai, tai baugina daug žaidėjų. Gražu grįžti į vietą, kurioje žaidžiau būdamas jaunu žaidėju, o dabar grįžtu kaip brandus krepšininkas, veteranas, su daug patirties.“
Apie sprendimą tarti „taip“ PAOK pasiūlymui: „Atvykstu į organizaciją, kuri turi aukščiausius tikslus, labai didelį troškimą vystytis, tobulėti, augti. Manau, kad man tai tinka tobulai, nes visada pats bandau augti, tobulėti, stengiuosi kažką pasiekti. O PAOK yra žinomas dėl aistros, dėl kovingumo.
Dabar, su naujais savininkais, žinau, kad tikslai yra aukšti, lūkesčiai – dideli, o tai sukuria spaudimą. Pats išmokau gyventi su įtampa. Man patinka įtampa, nes ji reiškia, kad kažkas tikisi kažko iš tavęs. Prieš pasirašydamas sutartį su PAOK, paskambinau daugeliui pažįstamų, nes emociniai sprendimai man nėra išmintingi. Pakalbėjęs su daug žmonių, kurie nusimano krepšinyje, kurie dirba krepšinyje, priėmiau sprendimą.
Vienas draugas pasakė man, kad tai yra teisingas sprendimas: atvykti į klubą, kuris turi tokius lūkesčius, yra geriau nei į kokią Eurolygos komandą ar kitą ekipą, kuri žaidžia dėl nieko, tiesiog egzistuoja. O ir šiaip, negali žinoti, ar pritapsi.“
Apie pokalbį su A.Trinchieri: „Prieš pustrečios savaitės treneris Trinchieri man paskambino. Jis paaiškino, ko jam reikia, ir pasakė: „Atrodo, kad tau reikia manęs.“ Nes įgūdžių, kurių jam reikia iš žaidėjo, aš jaučiu, kad turiu, bandysiu suteikti juos komandai.“
- A.Trinchieri apie D.Motiejūno įsigijimą: „Mūsų klubas visada analizuoja rinką ir nusprendė pridėti patirties ir ūgio. Motiejūnas turi patirties ir gerai žino krepšinį. Šis susitarimas buvo teisinga kryptimi.“
Apie motyvaciją: „Viskas paprasta. Eini ir žaidi 100 procentų. Kai buvau „Crvena zvezda“, stengiausi pakeisti rungtynes savo žaidimu. Per visus metus esu suvokęs vieną: kad ir kur atkeliautum, turi prisitaikyti prie kultūros. Svarbiausias dalykas: gerbti vietos kultūrą, prisitaikyti, o tada, kai žaidi, atiduoti 100 proc., kovoti dėl kiekvieno kamuolio, būti pirmam aikštėje. O tada, ar laimėsi, ar pralaimėsi, žmonės, sirgaliai, klubas bus tavo pusėje. Būna gerų ir prastų momentų, nepamenu komandos, kuri būtų laimėjusi visas sezono rungtynes. Toks gyvenimas, toks sportas. Tačiau jei atiduoti 100 proc., žmonės supras, kad gali pralaimėti. Man blogiausia būna, kai nesistengi, esi kad būtum, be kovos, be varžymosi. Kaip veteranui, man tai atrodo nepateisinama. Tad kad ir kur nuvykčiau, stumiu visus žaidėjus, stumiu savo pavyzdžiu: kaip kovoti, kaip varžytis. Viskas, ko man reikia: laimėti.“
Apie pažįstamus veidus klube (Nicką Calathesą ir Marcusą Fosterį): „Marcusas Fosteris yra gerai žinomas Lietuvoje dėl savo pasiekimų (su Vilniaus „Rytu“), tad sekiau jį. Manau, kad 2010 metais esu žaidęs prieš trenerį Trinchieri, kai jis dar treniravo Kantu klubą. Tad mes žinome vienas kitą daugybę metų, skamba beprotiškai, kad dabar pirmą kartą žaisiu pas jį. Visada tikiu, kad kažkas gyvenime įvyksta ne be priežasties. Manau, kad šiame mano karjeros etape, kai atvykstu į komandą, kai komandai ir treneriui manęs reikia – tam yra priežastis. Padarysiu viską, kas mano jėgose, kad tai būtų graži priežastis.“

