Į pergales graikus visą turnyrą vedė Giannis Antetokounmpo. Graikų superžvaigždė lemiamame mače surinko 30 taškų, 17 atkovotų kamuolių, 6 rezultatyvius perdavimus ir 43 naudingumo balus.
Europos čempionate puolėjo statistika siekė 27,3 taško, 10,6 atkovoto kamuolio ir 32 naudingumo balus.
Po iškovotos bronzos Giannis pirmą kartą šiame čempionate kalbėjo su žiniasklaida ir tai darė labai noriai.
„Esu labai, labai laimingas. Džiaugiuosi už visą Graikiją. Pagaliau buvome sėkmingi. Nuo pat pirmosios dienos treniruočių stovykloje buvome labai susikoncentravę. Visi žiūrėjome vienas kitam į akis ir tikėjome, kad galime pasiekti šį tikslą. Norėjome nusipelnyti šio medalio. Nes gyvenime nieko negauni, reikia užsidirbti. Nuo pirmosios dienos visi buvo susikaupę ir atidavė viską, ką turėjo per du mėnesius. Esu labai laimingas. Mes to labai ilgai laukėme. Dabar jaučiame palengvėjimą“, – sakė Giannis.
Netrukus Giannis apie laimėtą bronzos medalį pasisakė labai skambiai ir sunkiai tramdė emocijas.
„Nežinau. Stengiuosi gyventi dabartyje. Tai buvo kažkas, ko man dar nepavyko pasiekti per karjerą. Aš esu labai laimingas, kad pavyko tai pasiekti. Laimėti NBA yra didžiulis pasiekimas, bet Milvokyje yra 500-600 tūkstančių žmonių, o kai tu sugebi padaryti 12 milijonų graikų laimingais ir įkvėpti jų jaunąją kartą, kaip vyresni įkvėpė mus, tai yra svarbiausias dalykas. Esu labai laimingas, kad man pavyko tai padaryti. Šiuo metu yra vaikas, kuris žiūri televizorių ir galvoja, kad ateityje jis gali laimėti medalį.
Lygiai taip pat, kaip ir aš, kai Graikija 2006-aisiais įveikė JAV. Po 20 metų aš stoviu ant šio podiumo. Tai yra didžiausias pasiekimas mano karjeroje. Nenoriu trenerio pastatyti į sudėtingą situaciją, bet jeigu Spanoulio čia nėra – manęs čia nėra. Labai paprasta. Jis išgauna iš manęs geriausią rezultatą, iš komandos, jis turi nugalėtojo mentalitetą. Aš noriu būti su žmonėmis, kurie yra daug pasiekę, anksčiau čia buvę ir žino, ką reiškia laimėti“, – teigė G.Antetokounmpo.
– Sakei, kad žaisdamas už Graikiją jauti meilę krepšiniui. Ar gali nupasakoti, kaip tau sekėsi pastaruosius 12 metų?
– Kai atvykstu į Graikijos rinktinės stovyklą, vėl pajuntu didžiulę meilę krepšiniui. Tiesiog myliu kultūrą, myliu rūbinę, myliu komandos draugus. Nemeluosiu, norėčiau žaisti jau kitą vasarą vėl. Man labai gera reprezentuoti šalį, užsivilkti šiuos marškinėlius.
– Po pralaimėjimo pusfinalyje Alperenas Šengunas sakė, kad nesi labai geras perduodant kamuolį. Ką apie tai manai?
– Esu vyrukas, kuris nemėgsta daug kalbėti. Leidžiu savo žaidimui kalbėti. Keliauju į tryliktąjį savo NBA sezoną, aš laimėjau viską. Turiu nuostabią šeimą, nuostabų palaikymo ratą ir man patinka taip save reprezentuoti. Nesu tas vyrukas, kuris atsakys treneriams, žaidėjams, ar žmonėms, kurie sako apie mane blogus dalykus. Tai man nerūpi, nes dienos pabaigoje tu neatsiminsi, ką jie sakė, aš neatsakysiu. Pasilieku viską sau. Jei norite, galite pasižiūrėti mano klipus „YouTube“ ir tada paklausti, ar gerai perdavinėju kamuolį.
– Kaip džiaugsmas laimėjus su Graikija skiriasi nuo to, kai laimėjai NBA ir MVP?
– Kai laimėjau MVP mano mama buvo laiminga, mano brolis buvo laimingas, agentas buvo laimingas. Bet kai laimi EČ medalį, 12-13 milijonų žmonių yra laimingi. Niekada nejaučiau tokio jausmo. Anksčiau priversdavau žmones įsijungti televizorių ir palaikyti Graikiją, bet dabar pamačiau žmones verkiančius. Aš taip pat verkiau. Žinau, kad yra daug žmonių Graikijoje, kurie labai mumis džiaugiasi, lauks mūsų oro uoste. Tu įkvepi 12 milijonų žmonių, kad viskas yra įmanoma. Jeigu tu tiki, tu gali pasiekti daug. Galbūt koks nors vaikas dabar pasakys: „Ir aš užaugęs galiu iškovoti medalį“. O aš tuo metu jau būsiu Spanoulio asistentas.
– Gianni, ką išsineši iš šio Europos čempionato?
– Prisiminsiu visus gerus ir blogus momentus. Prisiminsiu tai, kaip jaučiausi prieš mačą su turkais ir kaip liūdna buvo. Kokia buvo kita diena po mačo, kaip visi žiūrėjo vienas kitam į akis ir žinojome, ką turime padaryti. Man labai patinka šis jausmas, nes tai pasako daug apie mūsų komandą. Visi buvo viename ritme. Nes kai tokie pralaimėjimai nutinka, tu dažniausiai esi psichologiškai silpnas. Tu nukrenti ir tada pasirodai kitose rungtynėse. Gyvenime visi nukrenta, bet ne visi atsikelia. Mes visada reaguojame, visada atsakome, visada randame būdą, kaip atsikelti. Ir šiandien atlikome tą darbą 39,5 minutės (šypsosi). Dėl to labai džiaugiuosi.
Prisiminsiu, kad kažkas sakė: „O, jis nepadarė to, nepadarė ano“. Man tai patinka, nes užgauna ego. O kai tai atsitinka, visada turiu atsakymą. Visada randu atsakymą, visada padarau darbą. Visada padėjau šeimai, kuomet ji sunkiai vertėsi, dirbdavau pats, padėjau pardavinėti jiems daiktus gatvėje, vėliau atsivežiau brolius, šeimą į Ameriką. Man patinka, kai žmonės manimi abejoja. Man patinka šitas jausmas. Žmonės manimi abejojo, bet šiandien laimėjome medalį ir kai mano vaikai jau bus užaugę, žais pas trenerį Spanoulį, sakysiu jiems: „Vaikai, atsimenate, kai laimėjau medalį per Evos (dukros) gimtadienį?“ Jie atsakys – „Taip“.
– Gianni, ką atsimeni iš 2009-ųjų Europos čempionato, kai Graikija pastarąjį kartą laimėjo medalį?
– Beprotiška, bet pradėjau žaisti krepšinį 2008-aisiais. 2009-aisiais nustojau. Pernelyg neprisimenu 2009-ųjų, nes negyvenau krepšinio ritmu. Tuo metu, kai vyko graikų mačas, netoli Atėnų padėjau mamai pardavinėti daiktus gatvėje. Netrukus mano treneris pasakė, kad aš žaisiu krepšinį, gausiu 300 eurų per mėnesį, o mano mamai duos darbo. Tuomet 2010-aisiais sugrįžau į krepšinį ir įsimylėjau.
