Apie gyvenimą Londone: „Viskas yra paprasta. Kad ir kokio dydžio bebūtų šis miestas, mes visą dieną po Londoną nemaklinėjame. Mes gyvename savo rajone, visai šalia atstatyto „Wembley“ stadiono. Mūsų treniruočių salė, kuri nėra mūsų, bet yra nuomojama, yra šalia namų. Labai gaila, kad savo dar nieko neturime, ko labiausiai ir trūksta. Mes daugiausiai ir judame tarp savo gyvenimo vietos ir treniruočių salės, išskyrus laisvą dieną, kai išeiname į žmones ir pasižvalgome po Londoną.
Treniruotės vyksta kasdien, rungtynės veja rungtynes, tad laisvo laiko maklinėjimui labai daug nėra. Viskas yra gerai. Manęs kelionės jau nebestebina, teko dirbti įvairiose šalyse ir matyti įvairių sąlygų. Aš priimu viską, kaip yra. Ypatingai sunku yra persikelti iš „Žalgirio“, kuriame yra atitinkamos sąlygos, jei ne pačios geriausios Eurolygoje, tad taip Londone tikrai nėra. Bet nuostabos jokios nėra, nes klubas žengia pirmus rimtus žingsnius, naivu jau pradžioje būtų tikėtis visko. Mes tai žinojome, tad reikia priimti tai kaip realybę. Mes taip ir darome. Bet kai turi su kuo palyginti, tai jaučiasi".
Apie (ne)tikėtą Andrea Trinchieri atleidimą po iškovoto LKL titulo: „Aišku, pirminė mintis, ypač kai treneris turėjo kontraktą ir kitam sezonui, o čempionatas buvo laimėtas, nors ir ne lengviausiu būdu, buvo, kad A.Trinchieri liks „Žalgiryje“. Bet klubas nusprendė pasielgti truputį kitaip, net ir po laimėto sezono pakeitė trenerį, kuris turėjo garantuotą sutartį. Tai yra dalykai, kuriuos priimu kaip faktą, nes jokios įtakos tam neturiu“.
Apie nelengvą A.Trinchieri asmenybę: „Visi mes esame skirtingi. Nėra abejonių, kad lengva nebuvo. Jis tokios natūros, kad visiems aplinkui nebuvo lengva, ypač jaunesniems asistentams, kadangi aš vyresnis ir man truputį paprasčiau. Tai – labai reiklus treneris visiems aplinkui dirbantiems – ir žaidėjams, ir treneriams lengva nėra. Taip jau yra, kad jei duodi sutikimą dirbti kartu, kiekvieno yra reikalas, ar tu susitaikai ir dirbi taip, ar pasirenki kažką kitko. Visada ir visur norėtųsi geriausių darbo sąlygų, geriausių darbo santykių, bet ne visur taip yra. Taip buvo ir dabar. Iš daugelio pusių būtų galima ko pasimokyti iš Andrea, bet yra ir klaidų, kurių būtų galima nekartoti. Jis – jau subrendęs žmogus, kuriam sunku pasikeisti“.
Apie krepšinį Didžiojoje Britanijoje: „Reikia pasakyti, kad čia yra mažiau taktikos, o daugiau laisvesnio žaidimo. Visi nori greitai bėgioti ir mėtyti. Mes esame galbūt vieninteliai, žaidžiantys pilna sistema – ne tik gynyboje, bet ir puolime. Ruošiantis prieš vietines komandas matome nemažai panašumų, ką mums reikės daryti – kaip stabdyti greitą puolimą, ankstyvus tritaškius, individualų žaidimą. Šiose komandose dominuoja užsieniečiai, dažniausiai amerikiečiai. Pasiruošimo planas pernelyg nesikeičia, labiausiai statomas ant individualių savybių. Sakyčiau, kad čia yra kopijuojamas NBA krepšinis, tik kokybė ne ta.
Kalbant apie organizacinius dalykus, nėra atsitiktinumo, jog FIBA neseniai nuėmė federacijai draudimus, o atrankos rungtynės tarp Britanijos ir Lietuvos galiausiai įvyks. Federacija buvo suspenduota, nes sistemos ir tvarkos nėra, o ir su teisėjais nebuvo susitarta. Nėra atsitiktinumo, kad teisėjauja žemesnio lygio arbitrai, kad tik kažkas būtų. Jokios sutarties su teisėjais nėra, stabilumo nėra. FIBA ne be reikalo kišosi į procesą, galvojame, kad artimiausiu metu organizaciniai dalykai, kurie dabar neprideda solidumo, bus sutvarkyti“.
Apie į išvykos rungtynes vežamus kamuolius: „Na, tokių niuansų yra, kurie jau buvo pamiršti, kad taip būna. Tokia yra realybė, su kuria reikia taikytis, nes niekas rungtynių neatideda. Mes turime žaisti, reikia laimėti, nes turime savo uždavinius ir į tokius dalykus stengiamės nekreipti dėmesio. Bet stabilumo tikrai nėra“.
Apie dėmesį krepšiniui Londone ir lietuvių bendruomenę: „Kai atvažiavo „Žalgiris“, tai salė buvo pilna. Lietuviai dominavo. Žinoma, kai grįžome į kasdienybę, viskas buvo kitaip, bet reikia pasidžiaugti, kad ir po truputį, skaičiai kyla. Pastarosiose rungtynėse su „Turk Telekom“ sirgalių buvo 3 tūkstančiai, gal net kiek daugiau. Tai jau yra padidėjimas. Nors ir krepšinis čia skaitosi populiarus, bet visi nori matyti komandą laiminčią, tad kol to visiškai nėra, tol žiūrovas yra atsargesnis. Klubas atlieka didelį darbą reklamuojant rungtynes – tiek socialiniuose tinkluose, tiek kitaip. Tai jaučiasi žmonių kiekyje arenoje. Norisi išlaikyti žiūrovų kilimo skaičių, kad jis dar labiau augtų“.
Apie komandos potencialą pasiekti Eurolygą: „Tai priklauso nuo įsivaizduojamo laikotarpio, nes kitąmet dar tikrai ne. Klubas nori žengti išties profesionaliu keliu, turėti savo bazę, kurios labai trūksta. Tai – vienas pagrindinių dalykų. Dabar nuomojamės savo treniruočių salę, neturime savo kampo ir kitų su tuo susijusių dalykų. Klubas deda didžiules pastangas, kaip ir rėmėjas, kuris perėmė klubą ir turi savo ambicijų. Aš galvoju, kad pasiekti Eurolygą tikrai yra įmanoma, žinoma, palaipsniui turės didėti ir biudžetas, nes reikia ir žaidėjų atitinkamos kokybės. Tai priklausys nuo daug ko“.
Apie savo vaidmenį „Lions“ komandoje: „Oficialiai aš net nesu trenerio štabe ir nesėdžiu ant suoliuko. Mano net viza yra kitokia, neva analitikas ar konsultantas. Bet dienos realybė yra tokia, kad vis tiek atlieku tokį patį vaidmenį treniruotėse, susirinkimuose ir pasiruošime, kaip ir „Žalgiryje“, kaip trenerio asistentas. Aš pasijungiau vėlai į trenerių komandą, kuri jau buvo suformuota iš dviejų vietinių krepšinio trenerių ir Tautvydo su Vytautu. Toks buvo sukomplektuotas štabas pagal vietines taisykles, tad prisijungiau kitokiu statusu, bet dienos darbuose esu normalus krepšinio asistentas, kaip ir buvau, tik per rungtynes nesėdžiu ant suoliuko“.
Apie Tautvydo Sabonio darbą: „Kai aš po Kinijos grįžau į „Žalgirį“, kuriam vadovavo Kazys Maksvytis, o Tautvydas jau buvo išdirbęs metus laiko, aš jau pirmam interviu sakiau, kad jis gali tapti tikrai gero lygio treneriu. Pirmoje stotelėje, kuria tapo „Lions“, Tautvydas turėjo šiokį tokį pranašumą, nes pakankamai anksti žinojo, kad ateis dirbti su Vytautu. Jis turėjo laiko, kurį vasaros ir pasiruošimo metu išnaudojo puikiai, buvo smagu stebėti pasiruošimą, kaip viskas buvo sudėliota, kokios taikomos sistemos gynyboje, kokios yra akcentuojamos detalės, kaip yra dėliojamas puolimas... Aš galvoju, kad šie abu vyrai atliko tikrai labai gerą darbą. Dar reiktų paminėti fizinio rengimo trenerį Domantą Tautkų. Jie skyrė tikrai daug laiko pasiruošimui. Komanda mato, kad nors ir jaunas treneris, galbūt su kažkuriais yra vienmetis, bet Tautvydo žodžiai, kuriuos jis sako, turi rankas ir kojas. Aš galvoju, kad tik laiko klausimas, kai žaidėjai įgis Europos taurės lygio patirties ir rezultatai bus geresni. Tautvydas atlieka tikrai gerą darbą“.
Apie T.Sabonio emocijas: „Tai yra žmogaus savybė, kuri atsispindi ir trenerio darbe. Jis kiekvieną nesėkmę, ypatingai gynyboje, labai aiškiai parodo, kas jam yra svarbiausia krepšinyje. Žioplos klaidos, klaidos gynyboje, dalykai, kurie buvo apkalbėti, bet varžovai vis tiek pelno taškus... Tautvydo virdulys viršuje tuomet verda, emocijas jis rodo. Tai – charakterio savybė, o dar kai jaunas ir energijos yra labai daug, tad visa tai matyti. Svarbiausia yra tai, ką jis daro ir ką kalba. Tai – labai gerame lygyje. Aš galvoju, kad komanda tai vertina“.
Apie nuolat stebimą „Žalgirį“: „Mes čia turime du pastatus, kuriuose gyvename trise, o Tautvydas su Martynu gyvena visai netoli. Šie du namai yra sujungti tokiu perėjimu. Turime treniruoklių salę, turime susirinkimų kambarį, biblioteką. Tai priklauso abiems namams, tad šiomis patalpomis galime naudotis kiek tik norime. Aš rungtynių laikui užsakau tą patalpą, kad nieko daugiau nebūtų, tad visi kartu penkiese stebime „Žalgirį“ Londone. Jeigu būname Europos taurės išvykoje, žaidžiame trečiadienį, o „Žalgiris“ antradienį, tai rungtynes stebime viešbučio susirinkimų kambaryje. Mes nepraleidžiame rungtynių, stengiamės visi žiūrėti, nes taip yra įdomiau“.
Apie neblėstančią meilę „Žalgiriui“: „Tai nesikeis, kitaip ir nebuvo. Aš nenoriu pasakyti, kad man nerūpi dabartinė mano darbovietė. Ji tikrai svarbi, bet be jokių kalbų mes pasižiūrime ir „Žalgirį“. Be jokių kalbų. Įvairių emocijų būna stebint žaidimą, priklauso nuo rungtynių. Kai „Žalgiris“ šitaip džiugina, nuotaikos yra žymiai geresnės, net nėra ką kalbėti“.
Apie sėkmingo „Žalgirio“ sezono starto priežastis: „Klubo galimybės pasikeitė, biudžetas padidėjo. Visi žinome, kad „Žalgirio“ biudžetas šįmet viršija 21 milijoną eurų. Klubas gali pasirašyti aukšto lygio žaidėjus, dar nėra taip buvę „Žalgiryje“, kad pirktų žaidėjų iš Eurolygos finalo ketverte žaidžiančių komandų. Tai parodo klubo pajėgumą, komandos solidumą, suolelio gylį.
Kaip bebūtų, ypač sezono pradžioje, labai svarbu, kad atėjo Nigelas Williamsas-Gossas, Mosesas Wrightas ir Maodo Lo, kurį dar prieš porą metų planavome kaip pagrindinį žaidėją paimti, bet nepavyko ir jis išvyko į Paryžių. Brangiausias žaidėjas iškrito, bet į jo vietą atsistoja Maodo Lo. Tai – žaidėjai, kurie yra aukščiausio lygio, o dabar žaidžia didesnes minutes ir yra pajėgūs kompensuoti buvusio žaidėjo netektį. Tai parodo „Žalgirio“ suolelio gylį, o iš kitos pusės – kaip trenerių štabas ir Tomas Masiulis šiuo suoleliu laviruoja. Jis praktiškai visiems duoda galimybių pasirodyti. Na, jei kažkokiose rungtynėse kažkas neina, nesi priverstas laikyti atitinkamą žaidėją aikštelėje. Treneris išleidžia kitą be jokio gailesčio, nes rezultatas yra svarbiausias dalykas“.
Apie „Žalgirio“ žaidime juntamą Šarūno Jasikevičiaus braižą: „Aš visada sakau, kad pati sistema ir taktikos jaučiasi, bet jei būtų taip paprasta, tai kiekvienas galėtų stebėti Jasikevičių ir daryti tą patį. Taip nebūna, nėra taip paprasta, svarbi yra trenerio asmenybė. Girdėjau kalbas prieš sezoną, kad Tomas yra nepatyręs, pernelyg ramus lyginant su Šaru, Tomas tą, o Šaras aną. Pasirodo, kad ir būnant kitokiai asmenybei, bet žinant, ką darai ir ko nori, gali to išsireikalauti ir tai gali duoti rezultatų. Tomas kol kas tai puikiai įrodo. Treneriui sezono starte įgyvendinti planus padeda kokybiška sudėtis, nepalieka tavęs vieno, net jei ir trūksta patirties pačiam. O su kiekvienu maču Tomas patirtį semia kibirais, tuoj niekas neatsimins, jog „Žalgiris“ jam buvo pirmoji tokio lygio stotelė“.
Apie Masiulio, kaip gero trenerio, vertinimą: „Kad aukšto lygio, tai matyti, nes jau praėjo atitinkamas rungtynių kiekis, kurios parodė, ko Tomas nori ir ko reikalauja. Tai jau yra daug. O tai, kad jau po kelerių rungtynių pulti ir kelti... Kad po to nereikėtų mesti. Manau, kad reikia kantrybės, palaukti iki pavasario, kad laiko tarpas įvertinimui būtų ilgesnis. Reikia sulaukti svarbiausio etapo, atkrintamųjų, ko labai linkime „Žalgiriui“ Eurolygoje, o tuomet – finalų LKL, kai būna maksimalus stresas, nes sprendžiasi sezono tikslai, pagal kuriuos yra matuojamas trenerio darbas. Tuomet bus galima daugiau pasakyti, pavienių rungtynių pervertinti nereikėtų, nors potencialas jau matyti užtikrintas. Tai kol kas patvirtina rezultatai, bet palaukime lemiamų rungtynių, o tuomet darykime išvadas“.
Apie džiuginančius dalykus „Žalgirio“ žaidime: „Na, vis tiek labai akivaizdu, kad komanda žaidžia su mintimi nuo rungtynių pradžios. Pasiruošimas labai jaučiasi – ką reikia atakuoti, nuo ko galima rizikuoti, kuriam žaidėjui galima atiduoti silpnesnę ranką prasiveržimui. Tai matyti akivaizdžiai, matyti Tomo reakcijose, kai tai nėra padaroma, vadinasi, kad į tai kreipiama daug dėmesio.
Reikia pasakyti, kad „Žalgiris“ laimi rungtynes ne tik gynyba, komandoje labai geras puolimo ir gynybos santykis, didžiausias tarp visų Eurolygos komandų. „Žalgiris“ puolime turi savo ginklų, turi planą kur, kada ir kokį žaidėją atakuoti iki pražangų limito išnaudojimo, kokius derinius žaisti po bonuso, kai komanda turi keturias komandines pražangas ir į kokią padėtį komandą reikia įvesti. Tai matyti labai aiškiai, tai nėra atsitiktinumas. Tai – konkretus trenerio štabo ar Tomo planas, kurio komanda labai laikosi.
Kitas dalykas, dėl kurio labai džiugu, kad komanda uoliai dirba gynyboje, nes kartais aukštesnio lygio žaidėjai labiau žiūri puolimą, o į gynybą – kreiviau. Statistiką jiems pasidaryti labai svarbu, o ryškiausiai ji matoma ties puolimo rodikliais. „Žalgiris“ kaunasi iki pabaigos, labai kovoja, atkovotų kamuolių skaičiuose atsispindi agresyvumas abejose aikštelės pusėse. Kol kas tai duoda labai gerus vaisius, tikiuosi, kad taip ir toliau bus“.
Apie „Žalgirio“ potencialą: „Grįžtu prie komplektacijos. „Žalgiris“ vienareikšmiškai turi potencialo žaisti Eurolygos atkrintamosiose. Mes matome, kad treneris išsireikalauja sistemos, kurią yra įdiegęs, detalių, kurios duoda rezultatą. Žinoma, svarbu išvengti traumų svarbiausiu metu. Dabar traumas pavyksta kompensuoti, bet krūviams augant ir dedantis sezono eigoje, svarbiausiu metu gali prireikti visų žaidėjų, ypač svarbių žaidėjų. Labai svarbu, kad jie išliktų, nors duobelių bus, niekas jų neišvengia nuo spalio pradžios iki gegužės mėnesio pabaigos. Visko gali pasitaikyti, bet svarbu pasiekti atkrintamąsias, kas tikrai yra įmanoma. Kuo aukštesnė pozicija, tuo geriau, kad turėtų namų pranašumą, o tuomet pasitikrins tavo tvirtumas.
Bet tai yra ateities dalykai, o dabar svarbiausia išlaikyti žaidimo kokybę ir sveikus žaidėjus, gerinti žaidimą pagal tai, kaip jį įsivaizduoja treneris ir ko jis reikalauja. Kaip ir kiekvienas treneris, Tomas mato dalykus, kuriuos reikia pagerinti“.
