Vilniaus „Rytas“ pirmąsyk nuo 2012 m. sugrįžta į europinio turnyro finalo ketvertą.
Vilniečiai pirmavo vos penkias minutes, niekada neturėjo didesnės nei 5 taškų persvaros, bet per paskutines beveik 5 minutes nepraleido taškų, o galiausiai išplėšė pergalę I.Sargiūno žybtelėjimu.
Kaune užaugęs, bet „Ryto“ sirgalių numylėtiniu tapęs žaidėjas išprovokavo varžovo pražangą mesdamas tritaškį likus 5,9 sek., o stojęs mesti baudų pataikė antrą ir trečią bei suteikė vilniečiams vieno taško pranašumą (70:69).
Jaromiras Bohačikas kitoje aikštės pusėje prametė, Nimburko ERA žaidėjai atsikovoti kamuolio nesugebėjo ir vilniečiai dramatiškai triumfavo – 70:69 ir „sausai“ (2:0) laimėjo FIBA Čempionų lygos ketvirtfinalio seriją.
„Iškentėjome. Pagrindinis žodis – iškentėjome, – po pergalės sakė I.Sargiūnas. – Permainingos rungtynės, kuriose išlikome kartu iki paskutinių sekundžių. Be panikos pavyko jas užbaigti. Smagu, kad nereikės grįžti į Vilnių ir smagu dėl to, ką pasiekėme.“
– Ketvirtajame kėlinyje 3–4 minutes negalėjote pelnyti taškų nei jūs, nei varžovai. Dėl įtampos?
– Gal... Galbūt ir dar dėl kažko. Tokios rungtynės... Prieš šią komandą šlykštu žaisti. Sunku. Ir tie metimai tokie sunkūs. Ir gynyba, ir puolimas. Galbūt ta atkarpa ir parodė, kokios tai buvo atkrintamosios. Nesmagios akiai.
– Prieš tai Gytis Masiulis prametė abi baudas, Kay Bruhnke – vieną, o tuomet, kai stojai mesti tų lemiamų baudų – ir tu prametei pirmą... Kas tuo metu virė galvoje?
– Neprisiminiau, kad prieš tai [komandos draugai] buvo prametę baudas. Tiesiog stojau turėdamas tikslą įmesti. Pirma truputį neįkrito... Prastai mečiau. Tuomet susikaupiau. Žinojau, kad reikia įmesti bent vieną. Pavyko (šypteli).
– Koks buvo planas paskutinėje atakoje? Norėjai veržtis ar žinojai, kad mesi tritaškį?
– Nieko negalvojau. Galvoje nebuvo nieko. Galvojau, kad reikia laimėti – vienaip ar kitaip. Padriblingiuosiu, gal pavyks prasiveržti? Gal įmesiu? Žiūrėjau pagal situaciją, nieko nebuvau sugalvojęs. Galbūt ir perdavimą atliksiu, bet gynėjas buvo arti, tad pavyko išprovokuoti tą pražangą.
– Ar kamuolį tavo rankose patikėjo treneris?
– Nebuvo laiko kažkam skirti tą ataką, nes paprasčiausiai nebuvo kažkokios pertraukėlės, viskas vyko iš karto po atkovoto kamuolio. Taip susiklostė.
– „Rytas“ 14 metų nebuvo finalo ketverte Europoje... Ką reiškia šis pasiekimas?
– Daug reiškia! Ir man, ir mums visiems rūbinėje. Ir treneriams, ir visiems sirgaliams. Ir visiems tiems, kurie čia atvyko. Jų buvo begalė, dominavo šioje arenoje. Labai smagu, kad būtent šiais metais pavyko tai pasiekti. Dabar visos mintys – į judesį toliau.
-
Gudaitis atvirai – apie „Ryto“ metamorfozę, baisų kelio skausmą ir planą pakeisti Jomantą
-
Iki paskutinio siūlo permirkęs Žibėnas: „Krepšinio dievai šiandien vilkėjo raudoną spalvą“
-
Istorija: dramą Čekijoje laimėjęs Vilniaus „Rytas“ – finalo ketverte!
-
Klausimų ir apie tėtį sulaukęs „Ryto“ vedlys Prahoje: „Esame euforijoje“
– Sirgaliai buvo didžiulis akcentas prieš šias rungtynes... Kai išbėgai ir išgirdai tą garsą, ką pagalvojai?
– Įspūdinga. Visas tas garsas ir raudonumas arenoje. Visur, kur pasisuksi. Ypač toje pusėje. Žiauriai smagu, esu žiauriai dėkingas. Žaidėme išvykoje, bet jausmas – lyg namuose.
– Tie baudų metimai priminė tokį déjà vu su Kauno „Žalgiriu“ finalo serijoje. Tuomet taip pat stojai prie baudų metimų linijos. Tada baigtis buvo liūdnoka. Ar kažkas sukosi galvoje?
– Ne, jau buvau pamiršęs, bet dabar priminei (juokiasi).
– Ar Prahai šiandien reikės stipriai laikytis?
– Na, kažkiek reikės pasilaikyti (šypteli). Tėvukas sakė, kad čekiškas alus – geras, bet aš – ne alaus mėgėjas. Nežinau, žiūrėsime, kaip čia...
– Jei ne mėgėjas, tai ko tada?
– Mes „Sprite“ geriam. Tik „Sprite“ (šypsosi).
– Skrydis anksti ryte, bet kažkaip švęsite?
– Paminėti reikės. Jerricko [Hardingo] paklausti reikės, jis – vietinis.
Mes „Sprite“ geriam. Tik „Sprite“.
– Ar kišenėse dar liko tų pergalingų metimų? Nes vien šiame sezone tiek daug jų atlikai.
– Kaip čia pasakyti... Krepšinis toks yra, kad jame niekada nieko nesuplanuosi. Nei tų momentų, nei laiko, nei vietos. Taip tiesiog įvyksta.
– Ketvirtfinalyje buvote ryškūs favoritai, bet finalo ketverte tokie greičiausiai nebūsite, ypač, jei ten žais Ispanijos komandos. Su kokiu mentalitetu keliausite į Badaloną? Koks ten bus „Ryto“ siekis?
– Su tuo underdogų mentalitetu ir keliausime. Be spaudimo, su kovotojų dvasia, su komandiškumu, ambicija pasidraskyti ir eiti toliau.
Galbūt „Rytui“ lengviau žaisti iš tokios pozicijos... Manau, apskritai, kai tie lūkesčiai – mažesni, galbūt ir to pasitikėjimo daugiau atsiranda, mažiau spaudimo. Finalo ketverte komandos jau bus labai rimtos ir bus ką veikti.
– Kuo ši „Ryto“ komanda išskirtinė, kad būtent ji pateko į finalo ketvertą?
– Aš manau, kad tas išsilaikymas momente, kuriame esi. Buvo svarbių rungtynių, kaip namie prieš Le Mano „Sarthe Basket“, kurias privalėjome laimėti. Tada – išvykoje prieš „Galatasaray“, kur buvo būk ar mirk rungtynės. Vėl išlikome. Galbūt tas toks mentalitetas, komandiškumas, kovotojų dvasia – visos šios detalės. Vieno recepto pasakyti negaliu.
