Rungtynių tarp Vilniaus „Ryto“ ir Tenerifės „La Laguna“ pradžia – ketvirtadienį 19 valandą Lietuvos laiku „Palau Municipal d'Esports“ arenoje, kurioje prieš daugiau negu tris dešimtmečius vyko ir olimpinės Barselonos žaidynių kovos.
Lietuvos sostinės klubas sieks į tarptautinio turnyro finalą sugrįžti po 17 metų pertraukos, bet siekiant tą padaryti teks peržengti nuolatinę FIBA Čempionų lygos finalo ketverto dalyvę iš Kanarų salyno.
2009-aisiais metais, kai Rimo Kurtinaičio vedamas „Rytas“ iškovojo Europos taurę, dabartiniam komandos vairininkui Giedriui Žibėnui buvo 25-eri metai.
„Pamenu, kad tuomet dar dirbau Šakių „Zanavyke“ ir tuo pačiu Kaune krepšinio mokykloje „Tornado“. Dar gyvenau Kaune, tas rungtynes žiūrėjau kaip sirgalius. Daugiau kažko nepamenu, nes seniai buvo, bet kad ir kokiame lygyje tu bedirbtum, tu sieki aukštesnio lygio, svajoji apie tai. Daug dalykų susidėliojo. Suprantu, kad tai privilegija ir atsakomybė, nes atvažiuoja daug sirgalių ir jie mumis tiki. Smagu tokią patirtį turėti, tad nesinori jos iššvaistyti“, – pusfinalio rungtynių išvakarėse kalbėjo G.Žibėnas.
-
Jomantas – apie titulo svajonę, viruso protrūkį „Ryte“ ir Vilniuje likusį žaidėją
-
Vilniaus „Ryto“ radare – universalų žaidimą Europos taurėje demonstravęs lietuvis
-
Miestas, kuriame triumfavo Jordanas ir Sabonis: krepšinio lopšyje „Rytas“ sieks istorinės pergalės
-
Gudaitis stebėjosi ispanų nepasiruošimu ir iškėlė lūkestį: „Nenorime pasišiukšlinti“
„Ryto“ atstovai stebėjosi situacija beveik 13 tūkstančių sirgalių talpinančioje „Palau Municipal d'Esports“ arenoje, kurioje rytoj tikimasi išgirsti bent 2 tūkstančius Vilniaus ekipos sirgalių.
Komandos kapitonas Artūras Gudaitis paminėjo skirtingo aukščio lankus, o G.Žibėnas užsiminė apie nešvarią aikštelę.
„FIBA, kaip ir visada, pasižiūri, kad visi lipdukai būtų gražiai užklijuoti, o kad yra nukrypę lankai ir aikštelėje purvina, tai dėmesio tam yra mažiau. Krepšininkui tai yra svarbiausia, bet pamirškite. Treniruotė buvo gera ir tiek žinių“, – sakė „Ryto“ vairininkas.
– Ar pritariate, kad poziciniame krepšinyje su tokia patyrusia Tenerifės komanda gali būti pražūtinga?
– Yra tiesos. Taktika mes jų tikrai nenustebinsime. Tai – žaidėjai mohikanai, o komanda finalo ketverte žaidžia gal 9 ar 10 kartą. Jie žino, kaip žaisti tokias rungtynes. Žaidėjų patirtis kiekvieną taktiką gali perskaityti. Žinoma, jeigu įsivelsime į žaidimą penki prieš penkis, tai bus sunku, nes jie aikštelėje turi žaidžiantį trenerį Marcelinho Huertą. Bet tame nėra jokios paslapties.
– Ko pats tikitės iš asmeninės mikrodvikovos su tikru treneriu mohikanu Txusu Vidorreta, kuris Čempionų lygoje yra laimėjęs per 100 rungtynių?
– Visi treneriai čia yra mohikanai – tiek AEK treneris Draganas Sakota, tiek „Unicaja“ strategas Ibonas Navarro, tiek „La Laguna“ vairininkas Txusas Vidorreta. Labai įdomi patirtis mums, klubui, žaidėjams ir treneriams, tad žiūrėsime, kaip viskas bus. Tenerifės treneris labai teisingai daro – pasilieka tuos pačius žaidėjus eilę metų. Žaidėjai vienas kitą žino iš vieno akies mirktelėjimo, tad trenerio darbas šiek tiek lengvėja. Jūs irgi matote, kad rungtynėse T.Vidorreta dažnai būna susidėjęs koją ant kojos, bet kai turi tokius žaidėjus, tai tikrai nėra ko plėšytis.
– Ką komandai pridėjo legendinio australo Patty Millso atvykimas?
– Ką pridėjo? Akivaizdu, kad taškų pridėjo. Millsas visada yra ieškomas aikštelėje ir randamas, kai kamuolys pas juos taip juda. Žinoma, turėsime jam skirti papildomą dėmesį, bet tai nereiškia, kad koncentruosimės ties Millsu ir Huertasu, nes kampuose ir perimetre kiekvienas Tenerifės žaidėjas gali bausti ir kiekvienas žaidėjas turi elitinį pataikymą iš statinių padėčių. Turėsime būti labai atidūs pagalbose – kiek galime padėti, kiek galime atsitraukti. Tai bus labai svarbu.
– Kokį vaidmenį Tenerifės ekipoje užima lietuvis Rokas Giedraitis?
– Nesinori per daug apie Roką čia kalbėti lietuviškai, nes paskui viską pasiklausys, žinos ir pasakys treneriui. Vienose rungtynėse Roko vaidmuo gali būti bėgioti šešėlyje, o kitose rungtynėse parodys savo begalinę patirtį. Jis gali labai skaudžiai įdurti tritaškius, ir ne tik tritaškius. Mes žinome Giedraičio stiprybes, tad tikrai stengsimės jų išvengti.
– Ar komandoje juntama įtampa prieš svarbiausią susitikimą tarptautiniame fronte per daugybę metų?
– Norime mėgautis, visų pirma. Įtampos tikrai nėra. Norime įrodyti, kad esame verti čia būti. Tai yra pas kiekvieną žaidėją mintyse. Norime prisiminti šį finalinį ketvertą, kaip kietai mes čia kovėmės. Norisi iš čia išsivežti būtent tai. Kaip mes juokavome su žaidėjais po treniruotės, žodyje „underdog“ (autsaideris) yra kitas žodis „dog“ (šuo). Bandysime tokiais būti. Mes tarp šių komandų mohikanų pirmakursiai ar pionieriai. Bandysime įrodyti, kad esame verti čia būti.
– Artūras Gudaitis kalbėjo apie sunkesnes dienas dėl viruso, o kaip su tuo tarkytis sekėsi kitiems žaidėjams?
– Sunkesnės dienas turėjo ir Jerrickas Hardingas, ir Ignas Sargiūnas. Bet jie dabar grįžta į pagalbą treniruotėse, dirba papildomai. Žiūrėsime, kaip optimaliai jie bus pasirengę rytoj, bet kai ateina tokios rungtynės, tai būna ir papildomo adrenalino. Norisi, kad virusas įtakos neturėtų, tikiu, kad tai ir neįtakos. Kaip bus, galime tik spėlioti.
– Kaip komanda sureagavo į skaudžią nesėkmę Panevėžyje?
– Manau, kad tai visiškai nesisieja su šiuo finalo ketvertu. Mūsų tikslas buvo užsitikrinti antrą vietą (reguliariame sezone). Žinoma, taip žaisti negalime, bet tos rungtynės yra pamirštos.
– Ką jums reiškia toks gausus „Ryto“ sirgalių palaikymas Badalonoje?
– Daug epitetų prisakyta, tad nieko naujo nepasakysiu. Mes esame žiauriai laimingi, kad turime sirgalių tikėjimą. Tai – pagrindinis dalykas, kuris pasikeitė per pastaruosius kelerius metus Vilniuje. Taip, mes galime laimėti ar pralaimėti, bet „Ryto“ sirgalių tikėjimas yra sugrįžęs.
