2025-02-11 14:13

R.Kurtinaitis – apie medalių siekį, M.Buzelį rinktinėje ir bokštų eksperimento pabaigą

Rimas Kurtinaitis nesutinka su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Mindaugo Balčiūno nubrėžtu Europos čempionato penketuko tikslu. „Na, aš sau asmeniškai uždavinius visada statau truputį aukštesnius. Federacija savo, o aš – savo“, – antradienį sostinėje žurnalistams sakė nacionalinės komandos vyriausiasis treneris.

Vietą Europos pirmenybėse jau užsitikrinusi nacionalinė rinktinė pasiruošimą pradės vasario 17-ąją, jau kitą dieną po taurių turnyrų savaitės. Rimo Kurtinaičio vyrai vasario 21-ąją dieną Katovicuose susigrums su Lenkijos komanda, o vasario 24-ąją dieną Klaipėdoje priims Estijos krepšininkus.

Antradienio popietę Rimas Kurtinaitis pristatė Lietuvos rinktinės sąrašą paskutiniam Europos čempionato langui, kuriame – vienuolikos krepšininkų pavardės.

„Turime šiokių tokių pasikeitimų komandoje, – spaudos konferenciją pradėjo R.Kurtinaitis. – Nežais visi tie krepšininkai, kurie žaidė praėjusiame lange, nes atsirado prašymų iš lyderiaujančių klubų, turinčių problemų. „Ryto“ atstovas ponas Darius Gudelis paprašė neimti visų žaidėjų, nes jie ruošiasi svarbiam etapui. Jie duoda dalį žaidėjų, paprašė neimti Gyčio Masiulio, nes „Rytas“ neturėtų dešimties žaidėjų treniruotėse. Žinote grafikus, kad jie turi Čempionų lygos mačus, turi daug svarbių rungtynių Lietuvoje. Kadangi jie visada geranoriškai žiūri į rinktinės reikalus, tai kito pasirinkimo neturėjome. Tai – draugiškas susitarimas. Kai svarbu, mes iš jų visada sulaukiame pagalbos. Dabar nėra taip svarbu, nors visos rungtynės yra svarbios.

Mes jau esame Europos čempionate, tad turime galimybę suteikti šansą kitiems žaidėjams, esantiems šalia rinktinės. Eilę žaidėjų kvietėme, bet palikome už brūkšnio jų prašymu. „Žalgiris“ prašė nejudinti Luko Lekavičiaus ir Lauryno Biručio, o mes žinome „Žalgirio“ einamąsias bėdas Eurolygoje. Mes atsižvelgėme į tai, tad sąrašas yra pakoreguotas. Turime eilę naujų žaidėjų, bet tikslai nesikeičia – nesvarbių rungtynių nėra. Visoms rungtynėms ruošiamės maksimaliai, ruošiamės laimėti šias rungtynes. Kitų klausimų nėra.“

Tiesa, strategas teigė, jog yra vedamos derybos su dvyliktuoju žaidėju, kuriuo taps vidurio puolėjas.

„Dvyliktas žaidėjas mums yra svarbus. Mums reikia didelio žmogaus. Kiek žinau, buvome numatę Artūrą Gudaitį tai į vieną, tai į kitą langą. Kažkas ten rišasi su traumomis, nors pilnai nesu informuotas ir tiksliai pasakyti negaliu, – sakė R.Kurtinaitis. – Mes ieškome žaidėjo. Lenkijoje mums reikės didelio kūno, tai dar pasipildysime.“

2025-ųjų metų Senojo žemyno pirmenybės vyks per keturias šalis – Latviją (Ryga), Lenkiją (Katovicai), Suomiją (Tamperė) ir Kiprą (Limasolis). Finalinis etapas – Latvijoje.

– Kaip pavyks žaisti be centrų?

– Įvardijome vienuolika žaidėjų, o dar su kai kuriais žaidėjais vyksta derybos, tad nenoriu garsinti pavardžių. Kažkaip turi pavykti. Juk dar yra taktikos, o ne visada laimi tas, kuris turi aukštesnius puolėjus. Bandysime daryti, žinome, ką turime daryti. Matysime, kaip viskas išeis, bet susidėliosime.

– Kodėl rinktinėje nėra Mareko Blaževičiaus?

– Mareką Blaževičių mes kvietėme, bet kiek girdėjome, kiek mus informavo, tai jis skundžiasi nugaros trauma. Aš jį buvau matęs prieš porą metų, sekiau, kai jis žaidė užsienyje, o dabar jis yra ženkliai patobulėjęs, ypač pastaraisiais mėnesiais gindamas „vilkų“ garbę. Man būtų buvę įdomu jį pačiupinėti.

Mareko pradžia buvo, kai norėjome jį paimti į „Rytą“. Mes tuomet derinome, kad jis neišvažiuotų į užsienį. Deja, aš pasitraukiau iš „Ryto“, o jis išvyko į „Žalgirį“. Deja, tuomet Šarūnas Jasikevičius paliko „Žalgirį“, o Marekas liko. Pirmasis sezonas Kaune buvo nelabai vykęs, bet dabar jis yra labai patobulėjęs. Tikėjausi jį matyti rinktinėje, bet traumos yra traumos.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Marekas Blaževičius
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Marekas Blaževičius

– Kokie buvo „Žalgirio“ argumentai neišleisti Luko Lekavičiaus?

– Aš asmeniškai nekalbėjau su „Žalgirio“ atstovais. Tai darė Linas Kleiza. Kaip mus informavo, jie turi tokį prašymą. Nemanau, kad šioje situacijoje reikėtų vieni kitiems laužyti rankas. Tai – geranoriškas prašymas, kad jei galime palikti komandą ruoštis svarbiems mačams, tai padarykime tai. Mes galėjome tai padaryti. Matome „Žalgirio“ problemas su pergalėmis. Klubai pagelbsti mums, o mes, rinktinė, pagelbstime klubams. Mes vietą Europos čempionate jau turime, tai didelės problemos nėra. Tai – šansas kitiems žaidėjams, kurie gavo šią vietą.

– Ar nekelia nerimo „Žalgirio“ žaidėjų sportinė forma ir žaidimas šį sezoną prieš vasaros darbus rinktinėje?

– Nemanau, kad tai kelia nerimą. Žaidėjai yra profesionalūs. Taip, nuo trenerio priklauso, kiek jie gauna laiko aikštelėje ir kaip jie žais. Nemanau, kad Andrea Trinchieri daro kažką blogai. Jis – vienas geriausių trenerių Europoje. Jei jis mato žaidėjus ant suolo, tai turi tam priežastį. Aš nedalyvauju „Žalgirio“ treniruočių procese, tad man sunku spręsti apie kito trenerio darbą. Kiekviename klube ir komandoje tie patys žaidėjai žaidžia skirtingai. Tai priklauso nuo trenerio – ką jis nori išgauti, kokiame vaidmenyje šiuo žaidėjus mato. Tai man nėra didelė problema. Žinau, ką mes norėsime daryti. Aš būsiu atviras šiuo klausimu – mums noro ir energijos Europos čempionate neužteks. Languose galime tai padaryti, o čempionate reikės meistriškumo, tad sudėtis keisis. Bet dabar įvardyti pavardžių nenoriu, ką mes esame numatę.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lukas Lekavičius
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lukas Lekavičius

– Kodėl sąraše nėra Manto Rubštavičiaus, kurį norėjote matyti dvyliktuke?

– Ši pozicija mums nebuvo tokia problematiška. Kadangi nėra Lekavičiaus, tai buvo reikalingas įžaidėjas. Nuomonių buvo visokių, net nežinau, ar vardinti tas pavardes. Nusprendėme, kad kviesime Arną Veličką. Pamenu, kai jis žaidė „Ryte“ ir buvo vienas tų, kuris žaidė neblogai. Šįmet jam sekasi neblogai. Pažiūrėsime. Man dar nėra tekę jį pačiupinėti, o langas – gera proga jį išbandyti.

Kaip ir minėjau, mes žiūrime, kas šiuo metu yra geriausi, turi žaisti geriausi, kad galėtume laimėti, bet turime žiūrėti į ateitį. Velička – vienas perspektyvesnių žaidėjų, tad įdomu pasižiūrėti, ką jis gali.

– Ar nugaros problemų turintis Mindaugas Kuzminskas neprašė jo nekviesti į rinktinę?

– Gerai pastebėjote, kad jis vyriausias, nes vyriausi problemų neturi. Jie gali žaisti per skausmą. Mindaugas nesiskundžia, o džiaugiuosi, kad jis atvažiuoja į rinktinę. Jis reikalingas ir kaip kapitonas, ir kaip žaidėjas. Viskas su juo yra tvarkoje.

VIDEO: PIKENROLAS: kaistanti Adrea Trinchieri kėdė ir dešimtmetį lauktas moterų triumfas

– Kaip priėmėte žinią, jog Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis sujungė jėgas už Atlanto?

– Mes jau dešimt metų svarstome įvairias idėjas, kaip reikėtų išnaudoti abu mūsų bokštus. Vieni juos abu mato aikštelėje, kiti – atskirai. Aš norėčiau pasižiūrėti. Kažkam daviau kažkokį interviu, jog noriu pasižiūrėti juos vienoje NBA komandoje. Kaip juos išnaudos NBA treneriai? Ten – kitokia aikštelė, kitokios taisyklės, kitokia gynyba. Bus įdomu. Bet nemanau, kad juos leis žaisti kartu. Jonas bus atsarginis, o Domas žaidžia puikiai. Bus matyti, turėsime daugiau informacijos, kaip juos naudoja pasaulinės klasės treneriai. Bandysime kažką derintis.

– Tai ar įsivaizduojate juos abu aikštelėje atstovaujant rinktinei?

– Vieną sezoną matau, kitą nematau (juokiasi). Aš matau, kad vienas pridengia kitą. Jei atvirai, tai juos matau žaidžiančius atskirai. Aš priklausau šiai grupei žmonių. Per daug išsiplėsti nenoriu, vieną europinėje gynyboje pridengti gali, bet jei jie abu aikštelėje – tuomet sunku paslėpti. Krepšinis Europoje yra truputį kitoks nei NBA, kurioje visi daugiau orientuoti į taškus.

Matėme, kaip serbai su dabartinėmis visomis žvaigždėmis žaidė olimpinėse žaidynėse ir pernelyg ten nuo JAV nesiskyrė. JAV žaidėjai individualiai stipresni, bet komandiškai ir strategiškai... Serbija prie didesnės sėkmės turėjo visas galimybes laimėti. Bus įdomu pasižiūrėti, kaip jie žais – atskirai ar kartu? Mes tai nuspręsime pasiruošimo etape.

Scanpix ir „Basketball Forever“ nuotr./Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas
Scanpix ir „Basketball Forever“ nuotr./Domantas Sabonis ir Jonas Valančiūnas

– Ar planuojate vizitą į Ameriką iki sezono pabaigos?

– Aš neplanuoju, bet Linas Kleiza tai darys. Mes turime pasikalbėti su visais mūsų NBA žaidėjais. Bet ką ten per daug prikalbėsi? Jie yra kviečiami ir laukiami. Ar reikia nuvažiuoti ir patapšnoti per petį? Nežinau, ar to reikia. Turbūt kiekvienam žmogui malonu, kai su juo bendrauja. Tokia yra Lino Kleizos pozicija. Mes turime surinkti rinktinę, tariamės dėl to. Jis važiuos pasikalbėti su visais žmonėmis. Jis turi laisvo laiko, jei paleisite jį iš tinklalaidės (juokiasi).

– Kiek sekate Mato Buzelio žaidimą NBA?

– Seku, skaitau. Jei atvirai, NBA žiūriu nuo atkrintamųjų varžybų. Nėra per daug laiko, kad viską pamatytum. Aš žiūriu viską Eurolygoje, Europos taurėje. Žiūriu ir LKL, ir NKL. Labai daug krepšinio. NBA žiūriu nuo atkrintamųjų, nes tuomet ten prasideda rimti reikalai.

– Jei stebite tik nuo atkrintamųjų, tai turbūt liksite Mato Buzelio nepamatęs.

– Aš seku viską. Pasižiūrėkite, kiek jūs visko prirašote, nors krepšinyje nesate buvę (šypteli). Aš pasižiūriu tinklalaides, tai jūs ten viską žinote. Aš dabar esu jūsų kailyje – seku, matau, skaitau. Pasižiūrėsime. Kai atvažiuos, tai ir pačiupinėsime. Jis turi puikių idėjų. Skaičiau, kad jis pasiruošęs žaisti rinktinėje, o tai yra svarbiausia. Visa kita – technikos reikalas.

Scanpix/Getty Images via AFP nuotr./Matas Buzelis
Scanpix/Getty Images via AFP nuotr./Matas Buzelis

– Ar M.Buzelis turi jau garantuotą vietą Europos čempionate?

– Atvažiuos ir žiūrėsime. Manau, kad neturime tiek daug NBA žaidėjų, kad galėtume dvejoti. Jei atvirai, tai aš nežiūriu į vardus, pavardes ir lygas. Mums svarbiausias yra pasiruošimo procesas, ką esu deklaravęs ir anksčiau, dėl ko esu problemų turėjęs ties kvietimu į rinktinę praeityje. Aš turiu pasiruošimo planą, o man kartais netinka, kai žaidėjai nori tai pakoreguoti. Viskas bus daroma taip, kad mes būtume pasiruošę Europos čempionatui ir galėtume kautis su pirmaujančiomis komandos kaip lygūs su lygiais.

Galiu pasakyti, kur yra problema. Praėjo laikai, kai turėjome tokias žvaigždes kaip Linas Kleiza, Macijauskas, Jasikevičius, Songaila, broliai Lavrinovičiai. Jie galėjo ateiti ir savo meistriškumu įveikti europines komandas. Mes jau dešimt metų esame atsitraukę nuo aukščiausio lygio, ką aš laikau medaliais. Jei norime grįžti į šį lygį, turime sportuoti rimtai. Pabuvimo gerame klube neužtenka, reikia darbo. Galbūt eilė žaidėjų to daryti nenori, nes yra pavargę po sezono, bet mes turėsime tai daryti. Kaip minėjau, vien talento mums nepakaks, nes mes jo jau tiek neturime, kiek jau turi kitos komandos.

Buzelis – vienas žaidėjų, kuris turės atvažiuoti. Nežiūrint į tai, kad jis žaidžia „Chicago Bulls“, jis turės atvažiuoti į stovyklą ir pradėti pasiruošimą laiku. Suprantu, kad NBA yra daug rungtynių, o žaidėjai yra pavargę. Mes į tai atsižvelgsime, bet kai pradėsime, tai dirbsime visi vienodai. Visi turime vieną tikslą siekti medalių. Aš skaičiau LKF prezidento norą būti penketuke. Na, aš sau asmeniškai uždavinius visada statau truputį aukštesnius. Federacija savo, o aš – savo. Kaip bus – nežinau, bet kad mes dirbsime ir stengsimės, tai aš tuo net neabejoju.

– Kaip buvęs vieno NBA konkurso dalyvis (tritaškių), gal turite patarimą kito konkurso (dėjimų) dalyviui M.Buzeliui?

– Buzelio situacija yra geresnė, nes jis ten gimęs ir užaugęs. Jis sukinėjosi toje virtuvėje nuo mažens, o man buvo kitaip. Aš buvau pakviestas iš kito pasaulio, žaidžiau kitoje lygoje. Tai – vienintelis toks atvejis istorijoje. Kiek žinau, daugelis NBA komandų buvo nepatenkintos, kad aš buvau papildomas dalyvis konkurse, devintas. Jie nelabai ką žino be statistikos ir pinigų sumos. Tuomet komisaras buvo Davidas Sternas, kuris nusprendė daugiau to nebedaryti. Mano problema buvo, kad atvykau iš kito pasaulio, nesusivaldžiau su jauduliu ir atsakomybe, kurią užsikroviau. Tai – tarsi mėgėjų krepšinio pasaulis, kadangi buvau vienintelis dalyvis konkurse ne iš NBA.

Buzelis ten yra užaugęs. Mačiau video, jis skraido labai gražiai. Pažiūrėsime, ką jis gali. Dabar visi su galva siekia lanką, tad klausimas – ar gali peršokti per mašiną? Matysime, kokia bus Mato programa. Linkiu jam sėkmės. Aš vertinu, visi mes vertiname, kad jį pakvietė. Jau tai yra pasiekimas.

– Tai važiuosite į Europos čempionate kovoti dėl medalių?

– Dabar nesakysiu (šypteli).

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Rinktinės dvyliktuko pristatymas artėjančiam langui
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Rinktinės dvyliktuko pristatymas artėjančiam langui

– Kaip matote „Žalgirio“ galimybes pasiekti Eurolygos dešimtuką?

– Ką aš matau? Aš ne Vanga, nematau taip toli į priekį. Visi turi galimybių, kol galimybių dar yra. Kol yra nors vienas šansas, turi jį išnaudoti. Taip, buvo eilė rungtynių, kurias „Žalgiris“ privalėjo laimėti, bet nepavyko.

Reikia kovoti iki pabaigos, reikia susidėlioti problemas. Trūksta kai kurių žaidėjų indėlio, bet tai ne man, o „Žalgirio“ treneriams spręsti. Trenerių ten yra ne vienas.

Reikia kabintis iki paskutinės akimirkos. Skaičiau procentines tikimybes, tai skaičiai nelabai skaniai atrodė. Bet viskas dar yra jų rankose.

– Ar „Žalgiris“ yra užtikrintas Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) favoritas?

– Manau, kad favoritas yra „Žalgiris“, bet nenurašau kitų komandų.

Matėme nepaskaičiuotą Klaipėdos „Neptūno“ žingsnį, kai namuose pralaimėjo, bet laimėjo išvykoje. Manau, kad šįmet rimtas konkurentas yra „vilkai“.

Kaip pavyks susitvarkyti su atsakomybe? Būti lyderiu yra sudėtinga, nes visi iš tavęs tikisi pergalių. Viena yra susitvarkyti su įtampa ir apginti titulą, kita – būti alkaniems ir ištroškusiems titulo. Gal jie neturi tokio meistriškumo, bet jie yra alkani. Tai – pavojingas dalykas.

Bet jei reikia prognozuoti, tai „Žalgiris“ turėtų laimėti.

– O koks yra taurės turnyro grafikas Azerbaidžane?

– Mes žaidžiame čempionato sistema – kiekvienas žaidžia su kiekvienu.

VIDEO: PIKENROLAS: kaistanti A.Trinchieri kėdė ir dešimtmetį lauktas moterų triumfas
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą