„Atominės musės“ pravardę per krepšininko karjerą užsitarnavęs italas praėjus vos 2 minutėms jau sukosi į sekretoriato pusę ir rodė minutės pertraukėlės gestą.
Vos už kelių metrų Speedy Smithas rankų gestais užvedinėjo „Ryto“ sirgalius, prieš tai pataikęs jau antrąjį tritaškį.
„Turime pradėti žaisti. Jie žaidžia kietai, kietai! Jie bando jus išstumdyti“, – pirmus 10 metimų prametusius savo auklėtinius žadino specialistas iš Italijos, užsidirbęs ir techninę pražangą viename iš epizodų.
Stambulo „Galatasaray“ krepšininkai savo trenerį, kuris komandos vairą perėmė tik prieš kelias savaites, išgirdo.
Prasidėjus keitimams, G.Pozzecco auklėtiniai ne tik pasivijo vienu metu 11 taškų pranašumą susikrovusius vilniečius, o trečiojo ketvirčio pradžioje tildė ne tik garsius „Ryto“ aistruolius, bet ir tarp jų įsimaišiusius bei Vilniaus komandą palaikiusius du amžino „Galatasaray“ priešo Stambulo „Fenerbahče“ gerbėjus.
Nors užsikūrusio Jerricko Hardingo vedamas „Rytas“ atsitiesė ir ketvirtajame kėlinyje turėjo 12 taškų pranašumą, „Galatasaray“ ėmė naudoti žemą penketą, puolime atakuoti mažiau paslankų „Ryto“ centrą Artūrą Gudaitį ir ne tik ištirpdė atsilikimą bei išplėšė pratęsimą, bet ir triumfavo jame 89:85.
„Sveikinimai visiems vyrukams, kurie žengė į aikštelę. Mūsų žaidėjams, „Ryto“ trenerių štabui, žaidėjams. Tai buvo labai smagios rungtynės, – po mačo sakė G.Pozzecco. – Tai – svarbu mūsų sportui, mūsų verslui. Ypač jūsų šalyje, kuri supranta krepšinį. Aš, kaip treneris, myliu krepšinį. Žinoma, laimėjome, bet manau, kad visi mėgavosi šiomis rungtynėmis.
Manau, kad sužaidėme puikias rungtynes. Jūsų komanda irgi sužaidė gerai. Žinoma, mes laimėjome, bet tai krepšinis.
Pradžioje, kai atsilikome 0:9, visai nesijaudinau, nes mano vyrukai žaidė gerai, tai buvo tik du tritaškiai ir viena 2+1 situacija. Žaidėme kitaip, ypač puolime. Dalinomės kamuoliu per pirmus tris kėlinius, nežaidėme vienas prieš vieną, bandėme juos nuvarginti. O ketvirtame kėlinyje atakavome savo taikinius. Mano žaidėjai savo talentu laimėjo rungtynes, nes visi mano vyrukai žaidė gerai.“
„Galatasaray“ dar likus 7 minutėms ketvirtame kėlinyje atsiliko 57:69, tačiau per likusį laiką „Rytas“ įmetė vos du metimus iš žaidimo, tuo tarpu svečių gretose spindėjo Errickas McCollumas, pernai su Stambulo „Fenerbahče“ tapęs Eurolygos čempionu.
Ką „Ryto“ varžovai pakeitė, kad sugebėjo sugrįžti į mačą?
„Mes žaidėme su žemu penketu. To nemėgstu, nes turime du labai gerus vidurio puolėjus. Rinkausi žaisti žemu penketu, su Fabienu White'u, kuris įprastai žaidžia ketvirtu numeriu, bet jis gali išplėsti aikštę kaip penktas numeris. Taip turėjome pranašumą.
Mūsų legendinis generalinis vadybininkas Vladimiras Micovas, kuris mums labai padeda, dalinasi patarimais, pabaigoje pasakė, kad mūsų komandos vaizdas pasirodė gynyboje, nes visi žaidėjai sugebėjo išsilaikyti prieš savo varžovus.
Nenustojome tikėti vienas kitu, net jei atsilikome 12 taškų, nesiskundėme, buvome tiesiog susikoncentravę į tai, ką turime padaryti. Labai pasitikėjome savimi – žaidėjai žinojo, kad yra geri, ir tai parodė“, – teigė G.Pozzecco.
15min paklausė, ar ši pergalė dvigubai saldi ne tik dėl turnyro lentelės, bet ir dėl to, kad pavyko užtildyti tribūnose „Rytą“ palaikiusius ir „Galatasaray“ nesėkmėmis besidžiaugiusius du „Fenerbahče“ sirgalius.
Išgirdęs klausimą, G.Pozzecco nusijuokė, bet tada kalbėjo ne apie „Galatasaray“ ir „Fenerbahče“ priešpriešą, labiausiai pastebimą futbole, o apie dar negirdėtą istoriją, kurios pagrindinė herojė – jo dukra:
„Dar nesu pasakojęs šios istorijos. Mano draugas Vlado (V.Micovas – past.) man paskambino per Kalėdas ir pasakė: ar norėtum atvykti į „Gala“? Jūs turbūt šito nežinote, bet mano dukters vardas – Gala. Aš nesupratau, jis juokauja ar kalba rimtai. Mano žmona išrinko vardą mūsų dukrai. Netikiu tokiais dalykais, bet tai – kažkas keisto. Mano dukra trejų metų amžiaus. Bet dabar aš turiu dukrą Galą ir aš būsiu „Gala“ pusėje visą likusį savo gyvenimą. Kai žengi į tokį klubą, su tokia istorija, turi didžiuotis tuo ir būti su šia komanda amžiams.“
Netikiu tokiais dalykais, bet tai – kažkas keisto.
Pabaigoje G.Pozzecco buvo paklaustas ir apie Achille Polonarą. Italijos krepšininkas, prieš kelerius metus pusmetį atstovavęs ir Kauno „Žalgiriui“, išgirdo leukemijos (kraujo vėžio) diagnozę ir ištvėrė ilgą reabilitaciją, bet dabar jau kelia sau tikslą sugrįžti į aikštelę.
G.Pozzecco jį treniravo dvejose komandose, o išgirdęs klausimą apie gero savo bičiulio ambiciją, jis trumpam nutilo.
„O Dieve... Treniravau jį Sasaryje, po to ir rinktinėje. Svarbiausiose mūsų rungtynėse jis žaidė neįtikėtinai. Pirmavome pusfinalyje prieš Milaną 1-0, visi žinojo, kad 2-0 reikštų baigtą seriją, o jis pelnė 30 taškų. O turbūt svarbiausiose mūsų rungtynėse, Europos čempionato aštuntfinalyje prieš Serbiją, jis irgi žaidė neįtikėtinai.
Kai man pasakė, kad jam diagnozuota leukemija, pagalvojau, kad tai – sunkiausios rungtynės, kurios jam teks sužaisti. Bet pasakiau, kad tuomet, kai jis susiduria su kažkuo sudėtingu, jis žaidžia geriausiai. Tad manęs jis nestebina. Jeigu jis žengs ant parketo, jis bus mano herojus visą likusį gyvenimą“, – susigraudinęs ir traukdamas nosį užbaigė italas.
