„Dvejopos emocijos. Pilna arena lietuvių, ačiū jiems, nes palaikė nuostabiai. Manau, kad jie nusipelnė geresnio mūsų žaidimo. Nežinau, kas pakišo koją, gal patirties stoka. Šiandien labai trūko Roko. Gaila, nes tai buvo istorinis šansas.
Tikėjomės geresnio žaidimo, per daug kvailų klaidų, negalime taip klysti prieš tokią komandą. Turėjome sužaisti idealias rungtynes, bet to nepadarėme“, – po mačo kalbėjo 25 minutes žaidęs, 5 kamuolius atkovojęs ir 3 taškus pelnęs T.Sedekerskis.
– Tai buvo neefektyviausios Giannio rungtynės per pastaruosius du Europos čempionatus. Ar galime sakyti, kad puikiai su juo tvarkėtės gynyboje?
– Aš tą minėjau ir jūsų kolegoms. Sunku dabar pasakyti, bet dabar atrodo, jog jis nebuvo tas žmogus, kuris mus nugalėjo vienas. Jis nugalėjo Izraelį. Reikės žiūrėti įrašą, bet planas veikė sąlyginai gerai.
Žinoma, tokio žaidėjo nepaliksi tuščio, jis vis tiek įmes 20 taškų. Visas žaidimas sukasi aplink jį. Labai geras žaidėjas greitame puolime. Jis įmetė keletą per daug lengvų taškų. Mūsų pradžia buvo daug žadanti, gerai dalijomės kamuoliu, sustabdėme Giannį gynyboje. Bet neišnaudojome keletos komandinių pražangų, kai jis tiesiog nubėgo ir įdėjo. Manau, kad visumoje darbas Mareko ir Ąžuolo, kurie gynėsi prieš jį, buvo visai neblogas. Žinoma, mes rizikavome nuo jų 4-5 pozicijos metikų. Pabaigoje prametė tuos metimus. Nemanau, kad gynyba prieš G.Antetokounmpo buvo mūsų pralaimėjimo priežastis.
– Šiandien žaidėte labai aukštu penketu, ko nematėme visą vasarą. Ar susižaidimo nepritrūko?
– Nežinau. Kaip matėte, puolime ant trečių numerių žaidimas nėra labai akcentuojamas. Nemanau, kad tai labai mus išmušė. Žinoma, tai buvo siurprizas tiek man, tiek turbūt ir graikams, kad reikėjo žaisti trečiu numeriu. Bet aš nemanau...
Pritrūko kantrybės, pažaisti ilgiau, išnaudoti gerąsias puses... Jonui gerai ėjo. Pritrūko, pritrūko. Jautėsi, kad esame jauni, ypač mūsų įžaidėjai dar tikrai išaugs. Šis čempionatas buvo geras kojų apšilimas.
– Ar jums kirba galvoje mintis, ką rinktinė būtų pasiekusi su R.Jokubaičiu?
– Taip, faktas. Vasara buvo dvejopa. Kaip ir neblogai, nes daug kas mus nurašė. Mes sunkiai dirbome nuo pat pirmos dienos, išlikome kartu ir kovojome. Galbūt nebloga vasara, bet norisi išlaikyti aukštą kartelę.
Mes esame Lietuva, turime važiuoti medalių. Negalime sakyti, kad ketvirtfinalis mums yra sėkminga vasara. Labai viską apkartino Roko trauma. Apskritai daug traumų buvo – tiek Margirio, tiek mano. Gal tai kažkiek sumaišė mums kortas, krito sportinės formos. Mes neieškome pasiteisinimų, yra kaip yra.
– Kiek į neviltį varė kai kurie švilpukai ginantis prieš Giannį?
– Ai, dabar kalbėti apie tai... Mes žinojome, ko tikėtis. Atvažiavome į čempionatą žinodami, kad dirbs FIBA teisėjai, kurie lepina žvaigždes – Markkaneną, Wagnerį. Mes tai matėme jau būdami Suomijoje, tad dabar nereikėtų verkšlenti dėl vieno ar kito švilpuko. Mes turime žiūrėti į tai, ko mes nepadarėme, kur vaikiškai klydome, kur vėlavome ir ko mums pritrūko.
– Ar ne per daug karštai reagavote į teisėjų švilpukus?
– Nežinau. Aš stengiuosi į tai nereaguoti, manau, kad nereikia to, nes tai tik išmuša iš vėžių, nepadeda. Faktas, kad kai atrodo, jog atiduodi viską, priartėji, tokie švilpukai varo į neviltį. Nieko nepakeisi.
– Ar dėl traumos jūsų laukia ilgesnė reabilitacija?
– Žinote, sezonas prasideda greitai, o klubas laukia ir išgyvena. Vis dėlto negalėdavau žaisti be vaistų, tokios galimybės net nebuvo. Nežinau, pažiūrėsime, aš pats neįsivaizduoju, kiek laiko man reikės.
Mano ir Margirio kojos yra patinusios, skauda, bet tai yra krepšinis. Mes dirbame ne grožio salone. Tai yra dalis sporto, bet gaila, nes tai kažkiek išmuša iš formos. Pats žiūrėjau rungtynes, kad prieš latvius turėjau kažkur daugiau duoti kontakto, būti greitesnis, reaguoti gynyboje. Gal saugojau koją, nors nejaučiau to. Galiu tik didžiuotis komanda, galiu didžiuotis savimi ir Margiriu, nes atidavėme viską, ką galėjome.
– Ar galite įvertinti Lietuvos pasirodymą čempionate pažymiu?
– Nenoriu to daryti, jūs gerai tai darote. Manau, kad visi didžiuojasi komanda, nes ji buvo visų nurašyta. Visą vasarą dirbome sunkiai ir ilgai. Tikrai sunkiausia treniruočių vasara, o tai davė vaisių. Lietuva mumis patikėjo, tai įrodo visa pilna arena. Galime didžiuotis turėdami tokius sirgalius. Žinoma, pažymį mažina Roko trauma.
– Kas laimės čempionatą?
– Manyčiau, kad vokiečiai.
