33-ejų J.Valančiūnas žaidė vos po 17 minučių per pirmąsias ketverias rungtynes, bet lietuvių gretoms praretėjus, jis vėl tapo pagrindiniu ramsčiu komandoje.
Lietuvai neturint Roko Jokubaičio, Tado Sedekerskio, į aikštę neišbėgus ir Marekui Blaževičiui bei traumą jau pačioje pradžioje patyrus Margiriui Normantui, J.Valančiūnas ant parketo praleido beveik 26 minutes ir flirtavo su dvigubu dubliu – bokštas pelnė 18 taškų (7/11 dvit., 4/4 baud.) ir atkovojo 9 kamuolius.
Lietuva turėjo 12 taškų deficitą antrame kėlinyje, bet persigrupavo ir daugiausiai aukštaūgių pastangomis nugalėjo Švediją 74:71, pergalingai užbaigdama B grupės varžybas Tamperėje.
„Laimėjom rungtynes. Ar 1, ar 30 taškų – vis tiek laimėtos rungtynės, – konstatavo Jonas. – Gal jos parodė, kur turime pasitaisyti, pasitempti, geriau atrodyti. Bet gal net ir geros rungtynės, nes parodė, kad ir sunkiais momentais galime išlikti kartu. Galime ir iš tokių duobių išlipti bei laimėti rungtynes“.
– Kokį trūkumą labiausiai pajutote be Roko Jokubaičio?
– Jis žiauriai svarbus žaidėjas mums. Nėra apie tai net klausimų. Pirmoje pozicijoje jis buvo mūsų generolas, sudėliojęs visus į vietas. Įnešdavo ramybės. Bet dabar viskas – jo nebebus. Mes turim kažkaip surasti tų jėgų, persigrupuoti ir daryti jo darbą. Tai bus labai sunku, bet visi turime žengti žingsnį į priekį.
– Ar dabar Lietuvos žaidime jaučiama duobelė kalbant apie fizinį pasirengimą, ar rinktinė yra pasiruošusi ir netrūksta pajėgumo prieš lemiamas kovas?
– Turim dar dvi dienas tarp rungtynių. Reikia pailsėti, pašlifuoti, gal net labiau protinį darbą atlikti nei fizinį. Manau, nėra laiko skųstis. Fiziškai sunku, pavargę, bet pasiskųsim po čempionato. Dirbam, viską atiduodam, kad būtų ramu ant dūšios.
– Tai jūsų vienuoliktas turnyras su rinktine. Ar prisimenate, kad būtumėte turėję tokią traumų epidemiją ir kaip tai paaiškinti – atsitiktinumu ar kažkokiomis priežastimis?
– Jeigu ieškosim priežasčių, tai visur galime rasti sliekų. Galime kaltinti viską, kad ir orą, bet nepadės tai, kad kažką kaltinsime. Margo yra žiaurus kareivis. Manau, kad jei bus bent kokia galimybė, kad jis žais, tai jis ir žais. Dabar jau gydytojų darbas.
– Tamperėje darbus užbaigėte, dabar keliausite į Rygą. Kokiais keliais žodžiais galėtumėt apibūdinti etapą Tamperėje?
– Sunku, bet gerai. Išėjome iš grupės, išėjome ne paskutiniai. Galėjo būti geriau, galėjome būti pirmi, bet jau nieko nepakeisime. Galime pakeisti tik tai, kas bus rytoj ar už dviejų dienų.
– Jūsų galutinę vietą nulems Suomijos ir Vokietijos susitikimas. Jei laimėtų vokiečiai, žaistumėte aštuntfinalyje su Latvija, jei suomiai – su Serbija arba Turkija. Ar jums svarbu, ką gausite aštuntfinalyje?
– Su kiekviena komanda reikės žaisti ir su kiekviena komanda bus nelengva aštuntfinalyje. Einam, žaidžiam, darom viską kitoms rungtynėms. Kas bus šiandien, kaip susiklostys – žiūrėsime. Viskas dabar jau nebe mūsų rankose.
