Vienas skambiausių „Ryto“ vasaros pirkinių tik spalio pradžioje sugrįžo ant parketo po traumos, kurią patyrė dar balandį atstovaudamas Patrų „Promitheas“ ekipai.
Nors blyksnių jau turėjo ir tiek LKL, tiek FIBA Čempionų fiksuoja 13 taškų arba didesnį rezultatyvumą, J.Walkeris kol kas nespindi efektyvumu.
Tiek vietiniame fronte, kur jo rodikliai siekia 13 taškų ir 8,5 naudingumo balo, tiek tarptautinėse varžybose, kur per trejas rungtynes renka po 13,3 taško ir 7,3 efektyvumo balo, amerikiečio naudingumas gerokai atsilieka nuo rezultatyvumo.
Tai labiausiai lemia prastas J.Walkerio pataikymas. Čempionų lygoje jis įmeta vos 34,3 proc. metimų (54,5 proc. dvit., 25 proc. trit.), o LKL realizuoja tik 35,4 proc. metimų (30,4 proc. dvit., 40 proc. trit.).
Tarp 50-ties žaidėjų Čempionų lygoje, kurie renka bent po 13 taškų per mačą, vos du meta prastesniu procentu už „Ryto“ legionierių. LKL yra 10 krepšininkų, kurie pelno daugiau taškų nei J.Walkeris, bet tik „Šiaulių“ žvaigždė Cameronas Reddishas nesiekia 40 proc. pataikymo, atakuodamas 39,5 proc. tikslumu.
J.Walkerio naudingumui kenkia ir didelis klaidų skaičius – LKL jis klysta po 2,8 karto, Čempionų lygoje – po 3,7.
Prieš svarbias trečiadienio rungtynes su Heidelbergo „MLP Academics“ ekipa 15min paklausė J.Walkerio, ko reikia, kad jo efektyvumas ir procentai augtų, o amerikietis pateikė išsamų atsakymą.
„Jei nežaidi šešis mėnesius dėl kelio traumos, o sugrįžęs rungtyniauji vos tris savaites, nemanau, kad kas nors šiame pasaulyje galėtų išlaikyti tokį efektyvumą, kokį turėjo prieš tai. Manau, kad to nesugebėtų net Michaelas Jordanas, – teigė J.Walkeris. – Man svarbiausia įgauti ritmą. Manau, kad tai ateis rungtynės po rungtynių. Pernelyg dėl procentų nesijaudinu. Žinau, kad galiausiai tie procentai normalizuosis, nes turėsiu ir labai gerų rungtynių. Tos neefektyvios rungtynės taps efektyviomis. Nesijaudinu dėl to, manau, kad ir komanda bei treneriai dėl to nesijaudina, bent jau taip suprantu aš. Svarbiausia, kad žaisčiau vis geriau, o kol kas tai pavyksta. Galbūt nepataikau tiek metimų, kiek pataikydavau anksčiau, bet manau, kad tol, kol laimime, o aš tampu geresniu bei stipriname komandinius ryšius, galiausiai viskas bus gerai.“
Suspindėti J.Walkeris galės jau trečiadienį akistatoje su Heidelbergo klubu, kuris tėškė „Rytui“ antausį (92:83) pirmajame mače Vokietijoje. Tuomet nesisekė ir amerikiečiui, kuris įmetė 9 taškus, bet pataikė tik 3 metimus iš 14, suklydo tris sykius ir surinko tik 1 naudingumo balą.
„Turime laimėti. Tokios mano pagrindinės mintys prieš rytojaus rungtynes, – pareiškė J.Walkeris. – Negalvoju apie jau įvykusias rungtynes, nes jos jau praėjo – nesvarbu, žaidėme gerai ar blogai. Žinoma, Čempionų lygoje ši pergalė mus priartintų prie „Top 16“ etapo. Manau, rytojaus rungtynės bus labai svarbios, bet mes būsime pasiruošę joms.“
– Nors minėjote, kad į praėjusias rungtynes nesižvalgote, bet sekmadienį žaidėte prieš vieną geriausių šio sezono Eurolygos ekipų ir laikėtės rungtynėse beveik iki paskutinių sekundžių (75:79). Ką šios rungtynės pasakė apie „Rytą“?
– Tos rungtynės parodė, kad galime kautis net prieš pačius geriausius. Žinoma, „Žalgiris“ yra nuostabi komanda, o dabar jie yra turbūt geriausi Europoje. Tai, kad nusitempėme juos iki pat rungtynių pabaigos, yra gerai, bet pralaimėjus, net jei tik keliais taškais, tai nieko nereiškia. Manau, kad galime pasiimti daug gerų dalykų iš tų rungtynių – tiek puolime, tiek gynyboje. Turime tai persinešti į ateinančias rungtynes.
– Prieš „Žalgirį“, demonstruojantį vieną geriausių gynybų Eurolygoje, atlikote 6 rezultatyvius perdavimus. Ar jaučiatės patogiau organizuodamas „Ryto“ puolimą ir žaisdamas šioje sistemoje
– Kiekvienos rungtynės skirtingos. Visi žino, kad esu taškų rinkėjas. Manau, kad tai darau geriausiai. Bet komandoje turime labai daug gerų žaidėjų ir jai nereikia, kad būčiau superherojus, kokiu būdavau ankstesnėse komandose. Pamažu priprantame. Ko gero, bus rungtynių, kai tai bus mano vakaras, bet bus ir kitų žaidėjų blyksnių. Tai ir paverčia šią komandą tokia dinamiška.
Kalbant apie rezultatyvius perdavimus, aš visada gebėdavau tai daryti. Kiekviename sezone mano rezultatyvių perdavimų vidurkis viršydavo 5. Tai nėra susiję su mano perdavimo gebėjimais, o labiau su sistemos išmokimu ir supratimu, ko nori treneris bei kokiose situacijose kamuolį nori gauti komandos draugai.
Be to, šešis mėnesius nežaidžiau krepšinio, o sugrįžau tik prieš mėnesį, tad nėra lengva sugrįžti. Aš tampu vis geresniu, ypač kalbant apie vadovavimą komandai.
– Akistatoje su „Žalgiriu“ turėjote kelias atkarpas, kai žaidėte kartu su Jerricku Hardingu. Kaip vertinate šį jūsų duetą?
– Tikiuosi, kad pamatysime daugiau šio dueto žaidžiančio kartu. Žinoma, aš nesu treneris, o jis geriausiai mato, kas labiausiai tinka komandai. Man patinka žaisti kartu su Jerricku, nes tai palengvina ir mano gyvenimą. Tuomet man nereikia visą laiką turėti kamuolio savo rankose, galiu būti taškų rinkėju tuo metu, kai jis turi kamuolį. Jei su kamuoliu aš, tuomet žinau, kad šalia turiu žaidėją, kuris gali pataikyti iš bet kur. Jis nuostabus, nuostabus žaidėjas. Kas man patinka apie jį, tai jo efektyvumas. Jam nereikia daug metimų, kad susirinktų daug taškų – tai neįtikėtina. Jis labai geras žaidėjas.
Man patinka žaisti kartu su Jerricku, nes tai palengvina ir mano gyvenimą.
– Kiek procentų duotumėte savo dabartinei formai?
– Fiziškai aš jaučiuosi gerai. Kalbėdami apie procentus, turėtume kalbėti apie ritmą. Kaip jaučiuosi, kai atlieku tam tikrus judesius ar išmetu metimus. Tai ateina su įpročiais. Kai praleidi visą vasarą to nedarydamas, atpranti nuo to. Dabar man sunkiau įsivažiuoti į ritmą, nes žaidžiame rungtynes kas kelias dienas. Bandau sugrįžti, nors fiziškai aš jaučiuosi gerai. Viskas atsiremia į ritmą ir sugrįžimą į tai, kaip galiu žaisti.
– Treneris Giedrius Žibėnas, vos jums atvykus, įvardijo tai kaip sunkiausią krepšinio mokyklą jūsų gyvenime. Tai – vos antri jūsų metai Europoje, skirtinga kultūra, skirtinga žaidimo sistema. Ar sutiktumėte su šiuo teiginiu?
– Šimtų procentų. Gal net tūkstančiu procentų. Tai – didžiausias pasikeitimas mano karjeroje ir dėl to, kaip žaidžia komanda, ir dėl to, kaip žaidžiu aš pats. Kultūra, sirgalių bazė – tai visiškai skirtinga nuo to, prie ko esu įpratęs. Bet aš žinau, kad esu geras žaidėjas. Labai pasitikiu savimi, net jei kiti manimi netiki. Nenoriu kartotis, bet manau, kad tampu vis geresniu. Prireiks laiko suprasti, kaip žaisti čia, šioje sistemoje, bet tuo pačiu išlikti ir savimi. Bet manau, kad viskas bus gerai.
