Tai turėjo būti pirmas rimtas testas Lietuvos rinktinei Europos čempionate.
Vis dėlto mūsiškiai pasirūpino, kad sparčiai gausėjančiame lietuvių būryje Tamperėje nervų ląstelių kiekis liktų nepakitęs.
Nuo ankstyvos rungtynių fazės lietuviai spustelėjo „turbo“ mygtuką ir praskriejo pro antru bėgiu važiuoti bandžiusius Balkanų atstovus.
Nors Rimas Kurtinaitis dar kontrolinių rungtynių ciklo metu pabrėžė, kad „Jono jam reikia po krepšiu“, komandos kapitonas J.Valančiūnas dar pirmoje rungtynių pusėje susmaigstė tris tritaškius į juodkalniečių krepšį, trigubai padidino karjeros rekordą rinktinėje ir įpusėjus mačui rinko atominę statistiką: 19 taškų, 5 atkovoti kamuoliai ir 25 naudingumo balai.
Greta Jono aikštėje šėliojo ir Rokas Jokubaitis. Gynėjas ir maitino perdavimais rinktinės centrą, ir pats tarsi į baseiną leido kamuolius kaire ranka į krepšį, po kiekvieno taiklaus metimo vis atsisukdamas į vieną iš tribūnų ir besdamas pirštu į minią.
Jau 18-ąją rungtynių minutę Lietuvos pranašumas siekė 22 taškus, o komandų trenerių mintys nejučia turėjo keltis į rytojų, kai po trumpo atsistatymo jų lauks jau trečiojo turo susitikimai Tamperėje.
Pasinaudodamas situacija, R.Kurtinaitis antroje rungtynių pusėje nebeleido į aikštę 13 nuostabių minučių sužaidusio J.Valančiūno, o pasireikšti ir vėl gavo visi dvylika žaidėjų.
„Nesakyčiau, kad prieš rungtynes prisibijojome, bet įvertinome varžovą, žinojome, koks jis pavojingas. Vyrai buvo gerai susikaupę, pasiruošėm neblogai. Patys matėte – mes turėjome geresnę energiją, buvome stipresni, greitesni. Tas ir lėmė turbūt pergalę – mes galime agresyviai gynyboje žaisti ir į greitą puolimą bėgti 40 minučių, o jie to nesugebėjo šiandien padaryti“, – po rungtynių sakė R.Kurtinaitis.
– Pabrėžiate agresyvią gynybą, bet pasiekėte rezultatyvių perdavimų rekordą (35). Kas tai lėmė?
– Mes žaidžiame kaip komanda. Aš jau ne kartą sakiau, kad norime žaisti su 12 žaidėjų, dalintis kamuoliu. Jeigu žaidžiame pikenrolą, tai nenorime, kad žaidėjas su kamuoliu darytų daugiau nei du driblingus – jis turi nusimesti kamuolį arba rasti kitą išeitį. Manau, šita krepšinio filosofija priverčia mus dalintis kamuoliu, ką šiandien ir matėme aikštelėje.
– Jonas Valančiūnas pasiekė rinktinėje pataikytų tritaškių rekordą. Ar Jonas išgirdo jūsų pasakymus apie „sietkutę“?
– Išgirdo visi ir šiandien matėme, kad lankai nebuvo didelė problema. Pasitreniravome, pasiruošėme. Per treniruotes labai akcentavome gynybą, vakar turėjome laiko padirbti metimams, o šiandien rezultatas buvo neblogas.
– Buvote minėjęs, kad J.Valančiūno tritaškiai turi ateiti iš situacijų, kurių žodžio garsiai nesinori sakyti. Ar jie buvo iš tokių situacijų ar improvizacijų?
– Kai mes žaidžiame pikenrolą aukštai, visada aukštam žmogui nekertant į baudos aikštelę, mažiukas prispaudžia varžovų aukštaūgį po krepšiu ir mūsų didelis lieka viršuje ties tritaškiu. Žaisdavome taip „Lietuvos ryte“ su (Louku) Mavrokefalidžiu, jei pamenate. Aš taip žaidžiau ir su (Devinu) Bookeriu „Chimki“ komandoje. Šiandien ir Jonui užgriuvo tokios situacijos ir jis jas gerai įvykdė.
– Ar kaip buvęs snaiperis turite žinutę Deividui Sirvydžiui, kaip įgauti pasitikėjimo (D.Sirvydis kol kas prametė visus 9 tritaškius)?
– Jis įmes, aš tų dalykų nespaudžiu. Jis geras metikas. Gal pirmose rungtynėse nedaviau jam tiek laiko, kiek jam reikia. Su Islandija draugiškose jis irgi nežaidė, nes truputėlį pataupėme dėl mikrotraumos. Jam gal trūksta įėjimo į žaidybinį ritmą, dėl to šiandien daviau žaisti daugiau. Bet visiškai neišgyvenu dėl jo pramestų metimų, nes aš žinau, ką jis gali.
– Esate intensyvaus žaidimo šalininkas. Ar 26 varžovų klaidos yra labiausiai jus šiandien džiuginantis rodiklis?
– Taip, nes jūs turbūt pastebėjote agresiją, kaip ginamės, kaip einame ties perimtų kamuolių riba. Apskritai šiandien net neturėjau po rungtynių vyrams ką pasakyti. Sakiau: „reiškia, kad žaidėte neblogai, jei treneris ateina ir neturi ką pasakyti“. Nusiteikimas puikus, greitis geras, agresija gera. Visi žaidžia su noru, visi švieži. Nežinau, kiek tai tęsis. Rytoj turim vokiečius. Prie šito intensyvumo, kokiu žaidžiame, tos dvi valandos, kuriomis vokiečiai šiandien žaidė anksčiau, irgi gali lemti, nes poilsio gal trūks. Energijos ir fiziškumo atžvilgiu turėtume būti viename lygyje.
– Jonas Valančiūnas antroje pusėje net nežaidė. Ar tai galima vadinti maža jūsų pergale, nes jis gavo poilsio?
– Čia daug buvo dvejonių, kodėl mes vežamės tris aukštaūgius, centrus. Šiandien parodžiau, kodėl. Jonas sužaidžia savo reikalingas minutes, įdeda labai daug energijos, taškų, kovingumo, o paskui mes, kaip ir įsivaizdavau, baigiame su dviem centrais, kurie yra aktyvūs, agresyvūs. Šiandien tai pasiteisino, žiūrėsime, kaip bus toliau.
– Kaip ir jūs, vokiečiai abejas rungtynes laimėjo užtikrintai. Kokį įspūdį palieka pasaulio čempionai?
– Jie turi įspūdingą sudėtį: aukštą, galingą. Visi jie yra ne tik norintys žaisti, visi jie yra meistrai. Jie turi labai gerą metiką Obstą, turi Wagnerį, kurio pozicijos net nežinau. Jis 208 cm, bet valdo kamuolį kaip įžaidėjas. Jis gali priimti įvairius sprendimus ir ne veltui turi milžinišką kontraktą NBA. Jie turi stiprius centrus, Theisą. Net neabejoju, kad bus sunku, bet pažiūrėsime, kaip klostysis.
– Daug metų pagrindinė Lietuvos rinktinės problema būdavo aukščiausio lygio įžaidėjo trūkumas. Ar tokie Roko Jokubaičio pasirodymai parodo, kad tos bėdos nebeturime?
– Turime bėdą, kad tokio lygio jį turime tik vieną. Sakyčiau, kad Arnas Velička labai gerai šiandien sužaidė. Ne tik dėl to, kad pataikė tuos tritaškius, aš ne į tai žiūriu. O Rokas yra kūrėjas. Jis praėjęs tvarkingą Jasikevičiaus mokyklą, praėjęs laisvesnį krepšinį „Maccabi“ ir dabar viską sudėjus į vieną jis yra labai solidus kūrėjas, kuris sprendžia situacijas pagal esamą momentą. Šiandien buvo to įrodymas. Jis ir pats susiranda taškus, ir suranda komandos draugus. Labai geras žaidėjas.
– Ne vienas žaidėjas pasakė, kad po dviejų triuškinančių pergalių svarbiausia yra tvirtai stovėti ant žemės. Ar ir jūs tą patį galvojate?
– Mes visada nuleidžiame žaidėjus ant žemės, net ir po laimėtų rungtynių. Kiekviena diena yra nauja istorija. Manau, kad mes susitvarkysime su šia situacija.
– Ar kitose grupėse pamatėte staigmenų?
– Mačiau, kad estai pirmauja prieš latvius po dviejų kėlinių. Stebėjau kelerias rungtynes. Didelių siurprizų kaip ir nėra, gal tik kartvelų laimėjimas prieš vis dar esamus Europos čempionus ispanus. Nežinau, kokia jų sudėtis, nesigilinau. Bus tų staigmenų, manau, kad ir mūsų grupėje. Bus matyti.
