Dar prieš keletą metų A.Kavaliauskas buvo „Ryto“ komandos simbolis ir pavyzdys, kuriam ultros kėlė išskirtinius padėkos plakatus. Bet dabar tie patys aistruoliai jam adresuoja keiksmų tiradą ir svaidosi žiebtuvėliais.
A.Kavaliauskas galėjo pasirinkti žaisti ten, kur ramiau. Juolab, užsienio klubai jam būtų mokėję kokiais 50 tūkst. eurų daugiau.
Tačiau centras nusprendė nepersivilkti žalių marškinėlių, į kuriuos taip įtraukia aukščiausio lygio krepšinis ir išskirtinė „Žalgirio“ atmosfera.
Lietuviui žaisti Lietuvoje yra daugiau atsakomybės nei užsieniečiui. Pats buvau legionieriumi – nejauti tokio spaudimo, nes nesupranti, ką apie tave rašo ir kalba: gerai ar blogai. Būnant čia, „Žalgiryje“, visada turi laimėti visur.
„Nes čia yra „Žalgiris“, – nuo sentimentų ir detalesnio paaiškinimo, kuo ta atmosfera tokia ypatinga Kaune, su šypsena išsisuko A.Kavaliauskas.
Bet viskas matyti plika akimi. Ne veltui šią vasarą prie „Žalgirio“ prisijungęs naujokas Thomasas Walkupas negalėjo atsistebėti, kaip Kauno komanda primena vieną didžiulę laimingą šeimą.
Ją sudaro jau ne pirmus metus drauge žaidžiantis kolektyvas. Iš praėjusio pasakiško sezono liko visas lietuviškas „Žalgirio“ branduolys, su puikiai prie jo pritapusiais amerikiečiais Brandonu Daviesu bei Aaronu White'u, sugrįžusiu bičiuliu Leo Westermannu.
„Komandai tai duoda atmosferą. Bandome palaikyti gerą atmosferą rūbinėje. Taip pat padedame integruoti naujokus į komandą. Juos palaikome, kai yra sunkus momentas. Visiems būna sunku, kai reikia persilaužti. Tai viena priežasčių, kodėl mes čia esame – tam, kad padėtume ir palaikytume gerą atmosferą“, – 24sek pasakojo A.Kavaliauskas.
Neeiliniai bendražygiai
Nate'as Woltersas, Thomasas Walkupas, Donatas Sabeckis, Laurynas Birutis ir Marius Grigonis – tai nauji „Žalgirio“ krepšininkai, kuriems reikės perprasti ypatingą Šarūno Jasikevičiaus krepšinio sistemą.
Jai perkąsti, kaip pasakoja žaidėjai, reikia mėnesių. Bet jeigu tai pavyksta, visa kelionė gali baigtis Eurolygos finalo ketvertu.
„Pernai viskas gerai sukrito, – permąstęs pernykštės sėkmės receptą, kalbėjo A.Kavaliauskas. – Turėjome gerą pasiruošimą sezonui, gerą surinktą chebrą, buvo geras visas trenerių štabas ir personalas. Kaip Šaras sakė, nuo pačių valytojų, iki klubo prezidento.“
Visiems tiems naujokams A.Kavaliauskas su bendražygiais pasirengę papasakoti ne tik apie magiškas Šarūno Jasikevičiaus detales, kurios gali atnešti neįtikimų rezultatų.
Jie pasakos ir apie tokį žaidėją Keviną Pangosą, kuris per dvejus metus Kaune subrendo iki 1,5 milijono eurų kontrakto.
„Pangosas buvo nepakeičiama „Žalgirio“ detalė, – neslėpė A.Kavaliauskas. – Visą sezoną jis žaidė įspūdingai. Jis nusipelnė būti ten, kur dabar yra. Linkiu jam visko, ko geriausio.“
Pasakos ir apie kaimyną rūbinėje, kuriam pradžia buvo sudėtinga, bet finišas – žvėriškas.
„Tikrai nesu matęs žmogaus, kuris taip greitai patobulėtų. Kuriam įvyktų toks persilaužimas, – spragtelėjęs pirštais, apie Brandoną Daviesą pasakojo Antanas Kavaliauskas. – Kuriam taip sunkiai sekantis pradžioje persijungia... Buvo gražu žiūrėti.
Tai buvo darbas. Grynai juoda darbo etika. Žmogus ateina, dirba, pastoviai kažką bando gerinti savo žaidime ir panašiai. Tas žmogus nenustoja tobulėti.“
Pagalbos ranka naujokams
Žmonės nauji, bet braižas per daug nesikeičia.
„Kaip sakoma, kam taisyti, jei nesugedęs“, – šyptelėjo A.Kavaliauskas.
„Žalgiris“ ir šį sezoną bandys žaisti aukšto tempo, bet protingą krepšinį.
Ir pasiruošimas sezonui buvo panašus, kaip pernai. Tik, kaip teigia A.Kavaliauskas, gal fizinis pasirengimas buvo kiek kitoks, nes tos srities specialistas Justas Grainys vasarą stažavosi Amerikoje ir iš ten atsivežė visokių įdomybių.
„Bet stengiamės eiti ta pačia linkme ir dar geriau. Reikia įdėti daug darbo. Ir, kaip visada, kad tos mažos detalės būtų įvykdomos“, – pridūrė A.Kavaliauskas.
Centras tikina, kad ir prie kitų trenerių tos mažytės smulkmenos buvo akcentuojamos. Bet turbūt ne taip smarkiai, kaip pas Šarūną Jasikevičių.
Kuriam žaidėjui uždaryti dešinę ranką ir neleisti veržtis į patogią pusę. Kuriam negalima leisti mesti, o kurį – paprovokuoti tą padaryti.
Skamba paprastai, bet žaidimo metu sprendimą tenka priimti akimirksniu. A.Kavaliauskas kaip niekas kitas žino – jeigu nespėji, vėliau teks klausyti Šarūno Jasikevičiaus tirados prie šoninės linijos.
Prie jos, ko gero, dažnai stoviniuos gynėjai – „Žalgiryje“ neliko nė vieno gynėjo iš pernykštės sudėties. Tik Leo Westermannas, sugrįžęs į Kauną po metų pertraukos Maskvos CSKA klube, su šiek tiek praktikos greičiau prisimins Šaro niuansus.
„Gynėjų grandis gal truputį kitokia. Šiemet ji tokia daugiau darbinė. Gal agresyvesnė. Kai pamatysite, kaip žaidžia Thomasas Walkupas, suprasite“, – intrigavo A.Kavaliauskas.
Tuo tarpu priekinėje linijoje pokyčių mažiausia. Nuo trečios iki penktos pozicijos, pasikeitė tik vienas žaidėjas – Martyną Sajų pakeitęs Laurynas Birutis.
Vidutiniškai 4,3 taško ir 3,3 atkovoto kamuolio sezono pradžioje LKL renkantis 21-erių centras A.Kavaliauskui paliko neblogą įspūdį, tačiau šiaulietis dar pastebimai jaudinasi ir neretai vėluoja taktiniuose Š.Jasikevičiaus sumanymuose.
Pats A.Kavaliauskas sezono pradžioje per 10 minučių renka vid. 3,5 taško ir 2,3 atkovoto kamuolio, tačiau svarbiausiuose mūšiuose jo indėlis turėtų būti dar didesnis. „Žalgiriui“ reiks Antano patirties ir efektyvumo, kai Lauryną bus galima apšaudyti lengvesniuose mačuose.
A.Kavaliauskas nesitaiko į mentoriaus statusą. Bet jis visada pasirengęs padėti 216 cm ūgio partneriui.
„Nežinau, ką jam galiu parodyti, – šyptelėjo A.Kavaliauskas. – Bet galiu palaikyti savo komandos draugą – nesvarbu, jis jaunas ar senas. Visada taip darau, jei matau, kad kažkam sunku. Visi bendraujame ir stengiamės padėti, kaip tik galime.“
Skepsis – pačių skeptikų problema
„Žalgirio“ kelionė prasideda iš naujo. Ji vėl reikalaus daug darbo, kantrybės ir nuoseklumo.
Tačiau ši kompanija sutverta pergalėms. Pirmasis neblogas galimybių patikrinimas įvyko „Gloria Cup“ turnyre Turkijoje, kur trofėjaus link „Žalgiris“ eliminavo tokias varžoves kaip Stambulo „Anadolu Efes“ ar Maskvos CSKA.
„Malonu nuvažiuoti ir nugalėti. Ypač, kai žaidi prieš geras komandas. Gal jos nebuvo pilnos sudėties, bet ir mes nebuvome stipriausios, – ikisezoninio trofėjaus nenuvertino A.Kavaliauskas. – To negalima per daug sureikšminti, bet visada malonu laimėti. Ypač visada malonu laimėti prieš CSKA, nesvarbu: ar tai pilnos, ar nepilnos sudėties varžovas. Bent jau mums, lietuviams, tai yra kažkas kitokio nei laimėti prieš „Anadolu Efes“.
Žaidėme prieš geras komandas ir manau, kad mums tai padėjo tobulėti toliau.“
Yra galvojančių, kad „Žalgirio“ iškovota trečioji vieta Eurolygoje tebuvo atsitiktinumas, pasitaikantis kartą per 20 metų. Taip kalba ne tik heiteriai, bet ir oficialūs asmenys, pavyzdžiui, Maskvos srities „Chimki“ vadovas.
„Čia jau jų problema“, – į tokias kalbas nereaguoja A.Kavaliauskas.
Šis lietuvis ne iš tų, kuris reaguotų į kalbas. A.Kavaliausko kelionės tikslas vienas – pergalės ir aplinka, kurioje jautiesi lyg būtum šeimos narys. Visa tai sutelpa į organizaciją, pavadinimu Kauno „Žalgiris“.
