Šios vasaros rinktinių krepšinio sezoną jau baigė dvi vaikinų komandos.
Dariaus Songailos treniruojama 20-mečių rinktinė Europos čempionate finišavo antroje vietoje. Tomo Urbelionio 18-mečių komanda Europos čempionatą baigė užimdama 9 poziciją, per visą turnyrą pralaimėjusi tik vieną kovą – aštuntfinalyje Latvijai.
Penktadienį dėl Senojo žemyno trofėjaus stoja ir 16-mečių rinktinė, kuriai vadovauja MKL U16 A divizione su Vilniaus krepšinio mokykla triumfavęs Tomas Tarasevičius.
Rinktinės grupėje laukia Estijos, Turkijos ir Izraelio komandos iššūkiai.
Tbilisyje vykstančiame čempionate bus išdalinti kvietimai dalyvauti ir kitų metų jaunimo (iki 17 metų) pasaulio čempionate. Ten pateks penkios geriausios Europos komandos.
Prieš kovas Sakartvelo sostinėje 15min pakalbino mūsų šešiolikmečių ekipos strategą T.Tarasevičių.
– Kokios nuotaikos prieš artėjantį Europos vaikinų U16 krepšinio čempionatą?
– Geros nuotaikos. Jaučiamės beveik visiškai pasiruošę. Turime dar šiek tiek laiko, dar turime atsirinkti galutinį dvyliktuką. Trečiadienį pradedame kelionę į Tbilisį. Nors Europos čempionato startas penktadienį, visą trečiadienį praleisime kelionėje.
Surengsime dar vieną treniruotę vietoje, o penktadienį maču su Estija startuosime čempionate.
– Kada paaiškės galutinis dvyliktukas?
– Planas yra toks: trečiadienį išvažiuojame, o antradienį dar rengiame paskutines treniruotes. Neduok Dieve, kokia trauma, bet vakare jau paaiškės dvyliktukas.
– Kokį tikslą keliate artėjančiame čempionate?
– Tikslas yra daugiau nei aiškus: patekti į kitų metų pasaulio U17 krepšinio čempionatą. Jis vyks Turkijoje, o Europos žemynui yra skirtos 5 vietos. Šis planas, vadinkime, yra minimalus. Yra galimybė patekti į čempionatą iš 5 vietos, jei turkai būtų penketuke – tada atsidaro papildoma viena vieta – šeštoji.
Važiuojame kautis kiekvienose rungtynėse. Tikrai nemanome, kad 5 vieta yra mūsų komandos lubos – tai yra plano „minimum“ riba.
Kiekvienais metais asociacija „Lietuvos krepšinis“ kelia tikslą kiekvienai rinktinei, kuri pretenduoja patekti į pasaulio čempionatą, į jį patekti.
– Kokia yra jūsų, kaip trenerio, žinutė auklėtiniams prieš artėjantį Europos čempionato startą?
– Žinutė – paprasta. Šiuo metu mes nesame fiziškai išsiskirianti komanda. Esame vėlyvesnės brandos karta. Turime dar augančių žaidėjų, kurie prie rinktinės gali prisijungti po metų ar dvejų. Tie žaidėjai dar ateis, jų dar bus. Važiuojame kautis, vykdyti plano, žiūrime į rungtynes po vieną. Lozungais mes neužsiimame.
Žinome iš pasirengimo ciklo, kad galime žaisti su bet kuo. Tą pamatėme ir olimpiniame festivalyje, žaisdami su serbais, kurių tikslas yra panašus į mūsų. Taip pat čempionate žaidėme su Izraeliu. Matėme ir kitas rinktines, kurios kelia sau panašius tikslus. Tik nuo mūsų pačių priklausys, kaip pabaigsime čempionatą.
– Užsiminėte apie bronzinį Europos jaunimo olimpinį festivalį. Į kokius klausimus apie komandą atsakė šis turnyras?
– Liepos 5 dieną su 16 žaidėjų Anykščiuose susirinkome į pasiruošimą. Važiavome į olimpinį festivalį maždaug po dviejų savaičių. Susiklostė taip, kad mus užklupo virusas – turėjome problemų su žarnynu, skrandžiais. Planavome ir dėliojomės vienaip, o išvykome su 12 žaidėjų, kurie tuo metu buvo sveiki. Tai šiek tiek sujaukė pasiruošimą.
Iš esmės tikslas buvo pamatyti bendrą lygį – kur ir ko maždaug galima tikėtis. Dauguma vaikinų, apart Baltijos šalių čempionatų, aukštesnio lygio krepšinio dar nėra labai daug matę. Ne visi dar yra įgavę patirčių kovoti su vyrais. Buvo tikslas pažiūrėti, kur mes galime taikytis, koks yra mūsų pajėgumas. Kitų komandų pajėgumai mūsų neišgąsdino.
Sukovojome, sakykime, neblogai, nepaisant to, kad festivalio pabaigoje vėl išlindo virusas – keli žaidėjai dėl jo iškrito iš rikiuotės, todėl teko verstis mažesne rotacija. Įsitikinome, kad galime kautis ir važiuoti į čempionatą rimtai nusiteikę.
– Turite neatsakytų klausimų ar dvejonių po jaunimo olimpinio festivalio?
– Kas liečia pačią sistemą – viską spėjome ir viską pasidarėme. Žiūrint giliau į krepšinio dalykus, pasidarėme ir gynybos, ir puolimo sistemas. Vienintelis dalykas – fiziškumo klausimas. Jo pernelyg daug nepridėsi, esame tokie, kokie esame. Iš valios dalykų – juos visada galima pridėti. Pagrindinis dabar tikslas – nuvažiuoti į čempionatą be jokių traumų, pilnai pailsėjus. Ten prasideda visiškai nauja istorija, o ten nepaskutinę vietą vaidina ir psichologija.
Stengiamės žaidėjų prieš pat čempionatą labai neapkrauti, treniruotėse susidėti paskutinius taškus.
– Kokios yra šios komandos stipriausios savybės?
– Manau, kad mūsų stiprybė yra ta, kad neturime vieno žaidėjo, kuriam iškritus labai kristų mūsų lygis. Turime ilgą suolą, visi žaidėjai turi savų pliusų, kuriuos gali pridėti komandai.
Neturint vieno ar kito žaidėjo, mūsų žaidimas nesubyra. Džiaugiamės universalumu. Kaip ir sakiau, nepasižymime tokiomis fizinėmis savybėmis kaip ūgis ar jėga, bet mūsų krepšinis yra universalus.
– Minėjote ilgą komandinį suolą. Turite visus žaidėjus komandoje, kuriuos norėjote turėti prieš čempionatą?
– Praktiškai turime. Yra tokių žaidėjų, kurie sezono metu patyrė rimtesnes traumas, ir jau žinojome, kad jų nebus. Kas liečia patį pasiruošimą – tai, ką mes jau buvome suplanavę su informacija iš sezono, – visi yra.
Labai didelių traumų nėra. Tiksliau sakant, vienas žaidėjas iškrito dėl traumos dar Anykščių pasirengime. Mes su tuo susigyvenome – yra kaip yra ir žiūrime į priekį.
– Jei kalbant apie patį Europos čempionatą. Kaip vertinate savąją grupę?
– Grupė iš tikrųjų yra labai įdomi. Grupės rezultatą nuspėti yra gana sunku. Tiek Izraelį, tiek Turkiją matėme olimpiniame festivalyje. Su Izraeliu teko žaisti, su turkais prasilenkėme. Estiją matėme Baltijos taurės turnyre, iš kurio grįžome prieš dvi dienas. Varžovai žinomi. Tikimės su turkais kautis dėl pirmos vietos grupėje, bet tikrai nenurašome kitų rinktinių.
Su estais turėjome reikalų Estijoje. Atrodė, kad buvome pabėgę nuo jų 20 taškų skirtumu, pradėjome spręsti savus dalykus, žiūrėti rotacijas, išsibandėme tam tikrus dalykus gynyboje. Varžovai grįžo į rungtynes.
Nors ir pabaigoje pavyko jas laimėti. Estija yra tokia komanda, kuri gali pagauti ir nubausti.
Izraeliui pralaimėjome keliais taškais, nepaisant to, kad sužaidėme tikrai prastas rungtynes. Grupė yra labai įvairi, labai įdomi. Turkus įvertinčiau kaip grupės favoritus, bet kibsime į atlapus visoms grupės komandoms.
– Lietuvos rinktinės raktas į pergales yra...?
– Kieta gynyba, maksimalios pastangos ir dalijimasis kamuoliu puolime.
