Sunkią traumą patyrus Rokui Jokubaičiui, būtent Arnas iš lietuvių žvaigždės perėmė visas minutes bei visas spaudimas buvo sukrautas ant rinktinės debiutanto. Tačiau kaip ir jaunimo krepšinyje, taip ir vyrų, A.Velička suspindo svarbiausiais momentais.
Įžaidėjas per 35 minutes surinko 21 tašką, 11 rezultatyvių perdavimų ir 24 naudingumo balus.
„Buvo labai nervingas mačas. Daug emocijų. Jau pabaigoje norėjosi baigti rungtynes, uždaryti. Bet pabaigoje latviai vis pataikydavo tritaškius. Džiaugiuosi, kad susimetėme baudas ir išeiname su pergale“, – su šypsena pasakojo A.Velička.
Paklaustas, kaip pavyko surengti tokį įspūdingą pasirodymą, Arnas turėjo labai paprastą paaiškinimą.
„Praėjusį sezoną buvo daug rungtynių pabaigų, kuomet turėjau įžaidinėti svarbiausiais momentais. Jaučiausi užtikrintas. Prie tokio vaidmens esu pripratęs. Kai neleidžia žaisti, žaidžiu geriau. Buvo akimirka, kai reikėjo užpildyti Roko batus. Smagu, kad atsiranda daugiau galimybių kitiems ir reikia kažkam jas pasiimti. Atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“, – sakė įžaidėjas.
Jaunimo krepšinyje A.Velička buvo absoliuti žvaigždė, bet kurį laiką tarp vyrų buvo šešėlyje. Visgi pasirodymas prieš latvius vėl užkėlė gynėją ant pjedestalo.
„Daug metų visi nurašė ir nežiūrėjo į mane. Viskas gerai, aš dirbau visus tuos metus, sportavau. Aš jaučiuosi, kad esu geras ir galiu žaisti. Kuo daugiau žmonių blogai šneka, to vidinio pykčio daugiau, energijos, motyvacijos būti geresniam“, – atvirai kalbėjo lietuvių herojus.
Arnas taip pat įgėlė komandos draugui „Neptūne“, latviui Rihardui Lomažui, kuris prieš mačą kalbėjo, kad tikisi, jog lietuvis sekmadienį jau plušės uostamiesčio komandos treniruotėje.
„Mano komandos draugas būsimas „Neptūne“ prisibazarino biški. Turėjau nepraleisti tokios progos ir kvailai atrodyčiau, jei grįžčiau į Klaipėdą. Linkėjimai jam. Galės pats apsilankyti sekmadienį treniruotėje“, – sakė Arnas.
– Bus kalbų su R.Lomažu Klaipėdoje?
– Gulinčio nesinori spardyti. Lieka pasidžiaugti už Lietuvą.
– Antrajame kėlinyje atrodė, kad jau latviai prisivijo ir perlauš, bet kaip pavyko viską išlaikyti iki galo?
– Krepšinis yra toks žaidimas, kad vieni padaro spurtą, kiti. Reikia laikytis savo žaidybinio plano, tikėti tuo, ką darome. Buvo daug pražangų, Porzingis gavo daug švilpukų, prametė baudų. Gal ir jie kažkiek nesusimetė metimų. Džiaugiuosi, kad viskas pavyko ir visi sustovėjome kaip komanda.
– Kokių psichologinių savybių reikia turėti gavus tokią retą progą?
– Reikia be galo savimi tikėti. Daug kas kalba blogai, bet reikia tiesiog turėti vidinį požiūrį, balsą. Žinau, kiek įdedu darbo. Galbūt nežaidžiau Lietuvoje, žaidžiau užsienyje, bet praėjęs sezonas buvo labai geras. Žaidžiau tokioje pozicijoje, kuomet reikėjo uždarinėti pabaigas. Nežinau, jaučiausi savimi, ypač pradžioje. Buvo smagu užkurti spurtą.
– Dėl prakirstos galvos keturioms minutėms išbėgai į rūbinę. Kaip jos atrodė?
– Susinervinau, kad prakirto, pasipylė kraujas. Turėjau išeiti, nors buvo labai svarbus momentas trečio kėlinio pradžioje, bet pasakė, kad siūti nereikia. Greitai aprišo galvą. Gal atrodė juokingai, bet man nesvarbu buvo.
– Sulaukei epitetų?
– Caruso. Visokių susigalvojo.
