– Kaip jaučiatės dabar, kai pamatėte Lietuvos žmonių reakciją į jūsų pasiekimą?
– Gerai, žinoma. Jeigu prieš čempionatą kas būtų pasiūlęs antrą vietą, visi būtumėm ją paėmę. Nuėjome labai sunkų kelią ir finale pralaimėti visada yra liūdna.
– Ar didelis nuovargis?
– Buvo tikrai nelengva. Tačiau taip visiems ir visoms komandoms. Normalu – jeigu nori ką nors pasiekti, turi atiduoti daug jėgų.
– Toks didelis sutikimas – malonus?
– Smagu. Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad Lietuva yra krepšinio šalis ir mūsų pergalės suteikia žmonėms daug džiaugsmo.
– Kokie artimiausi planai?
– Dabar savaitę pailsėti ir toliau dirbti.
– Mantai, ašaras vakar visi matėme. Kokios emocijos ir mintys buvo jūsų galvoje?
– Turėjome antrą galimybę tapti Europos čempionais. Buvo labai skaudu, kad nepasinaudojome. Visą vasarą dirbi... Visą gyvenimą dėl tokių rungtynių dirbi. Ir kai jas pralaimi, natūralu, kad išsiveržia tas apmaudas. Taip yra.
– Gavus medalius nuotaikos pasikeitė?
– Ne, matote, dabar yra smagu, bet tada buvo liūdna. Svarbiausia yra, kad turime bilietą į olimpines žaidynes. Bet nusivylimas išlieka. Norėjosi daugiau.
– Pagerinote Europos rekordą. Džiaugiatės?
– Niekaip to nevertinu. Tai geras čempionatas komandai, bet apmaudas išliks.
– Ką galite pasakyti apie Jono Kazlausko darbą?
– Natūralu, kad viskas būna gerai, kai treneris suranda mūsų stipriąsias puses, ir tai yra žmogus, kuris puikiai tinka šiai komandai.
