Baigęs mokyklą jis išvažiavo mokytis, o vėliau grįžo. Buvo labai atkaklus ir siekiantis tikslų. Neigiamų savybių nepastebėjau.
Laimis visada norėjo siekti aukštumų. Tai jautėsi nuolat – jis stengėsi eiti į priekį. Vėliau tapo vyrų komandos treneriu. Jį prisimenu kuo puikiausiai. „Šilutėje“ jis buvo jaunas ir perspektyvus specialistas. Labai mėgo bendrauti, siekė naujovių. Paskui išsikėlė sau aukštesnę kartelę ir norėjo tapti suaugusiųjų komandos treneriu. Jis tą ir pasiekė“, – prisiminė A.Lileikis.
Šilutės sporto mokyklos vadovui antrino ir R.Kuncaitis. Jis ne tik treniravo L.Eglinską, kai šis žengė pirmuosius žingsnius krepšinyje, bet ir buvo vienas pirmųjų žmonių, padėjusių kloti pamatus būsimo trenerio karjerai.
„Vieną dieną 2016 m. buvau Šilutėje ir sulaukiau iš jo žinutės, kad nori būti treneriu. Pakviečiau atvykti ir mokytis iš manęs. Norėjau, kad jis mane pakeistų, nes planavau išvykti kitur. Taip kartu ir dirbome. Jis labai norėjo tapti treneriu, – kalbėjo R.Kuncaitis ir pabrėžė L.Eglinsko gerąsias savybes.
– Nebuvau vienas pirmųjų jo mentorių. Galbūt Edas Nickus buvo tas pirmasis. Laimis norėjo dirbti savarankiškai, buvo alkanas, jaunas treneris. Kai dirbau su rinktine, jis man skambindavo ir klausdavo, ar gali stebėti treniruotes. Visada domėjosi, ruošėsi trenerio keliui. Jis pats man sakė, kad, atėjus laikui, tiesiog pasinaudojo atsiradusia galimybe.“
Darbą gimtajame L.Eglinsko mieste prisiminė ir S.Kairys.
„Jis man pasirodė labai drausmingas ir tvarkingas. Nesimatė kažkokių išskirtinių gabumų, tačiau atrodė įdomus ir perspektyvus. Mes palaikome ryšį beveik po kiekvienų rungtynių. Jis yra žmogus, kuris niekada nesustos ir visada žengs į priekį. Laimis nuolat mokėsi, gilinosi ir neprarado aistros, – komentavo strategas.
– Šilutėje jis dirbo neturėdamas mokytojo. Kalbėjausi su juo ir raginau vykti pas patyrusį specialistą. Jis tai puikiai prisimena. Tai labai svarbu kiekvienam jaunam treneriui. Vėliau jis nuvyko pas N.Čanaką ir ten pasidėjo labai tvirtus pagrindus.“
Čia jis pridėjo pozityvios energijos. Jis nešaukia ant žaidėjų, yra pozityvumą skleidžiantis žmogus, o tai labai sveikintina. Jis uždegė komandą, užkrėtė ją savo aistra, kuri persidavė žaidėjams. Auga tie, kurie nori augti“, – aiškino S.Kairys.
Vienas pirmųjų šilutiškio trenerių R.Kuncaitis taip pat atskleidė, kad iš karto pamatė L.Eglinsko potencialą:
„Jau anksti buvo aišku, kad jis taps treneriu. Jis buvo alkanas žinių, matėsi, kad turi gabumų būti treneriu. Nereikėjo mokyti pradmenų. N.Čanakas jam labai padėjo, buvo šalia. Tai jam davė daug naudos.“
R.Kuncaitis iki šiol seka savo buvusio auklėtinio žygius LKL ir teigė, kad su juo nuolat bendrauja. Po pergalės „Juventus“ treneris sulaukė ir žinutės.
„Jam parašiau: „Išauginai sparnus ir nuskridai į finalą.“ Viskas prasidėjo nuo pergalės prieš „Rytą“. Jis tiesiog įkvėpė komandą. Dievas jį veda už rankos“, – džiaugėsi R.Kuncaitis.
„Laimis yra tikras mano draugas“
Po etapo Šilutėje jis 2019 m. prisijungė prie Panevėžio „Lietkabelio“. Ten talkino Nenadui Čanakui. Iki 2023 m. dirbdamas asistentu su Aukštaitijos klubu jis iškovojo du LKL bronzos ir vieną sidabro medalį.
Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT) panevėžiečiai pelnė du sidabro ir vieną bronzos medalį. Taip pat klubas 2021–2022 m. sezone iškopė į Europos taurės aštuntfinalį.
Šį laikotarpį su šypsena prisimena iki šiol klubui vadovaujantis N.Čanakas. Nors jo štabe L.Eglinsko jau seniai nėra, serbas jį puikiai mena iki šiol.
„Mes esame geri draugai ir nuoširdžiai džiaugiuosi dėl jo. Su juo kalbuosi kiekvieną dieną. Manau, kad vakarykštę pergalę jis panaudos kaip motyvaciją toliau tobulėti. Linkiu jam didžiausios sėkmės finale, – komentavo N.Čanakas ir atskleidė itin šiltą judviejų ryšį. – Jis yra nuostabus žmogus. Lietuvoje neturiu daug bičiulių, bet Laimis yra tikras mano draugas.“
Kas labiausiai N.Čanaką žavi L.Eglinsko, kaip specialisto, metodikoje?
„Kai kartu dirbome, pamačiau, kad jis krepšinį mato kiek kitaip. Mano trenerių štabe jis buvo vienas svarbiausių žmonių, visada įnešdavo reikalingos energijos ir gerą nuotaiką. Jo charakteris neleidžia galvoti apie nesėkmes – jis trokšta laimėti rungtynes. Dabar jis parodė, kodėl gali būti vyriausiuoju treneriu. Atėjo jo laikas“, – lietuviui sėkmės linkėjo N.Čanakas.
Laiką „Lietkabelyje“ prisiminė ir tuometinis klubo direktorius M.Purlys.
„Jis buvo treneris naujokas. Buvo dirbęs vyriausiuoju treneriu Šilutėje, o mes jį matėme kaip vieną perspektyviausių NKL trenerių. Kiekvienais metais „Lietkabelyje“ jo vaidmuo augo. Paskutiniais metais N.Čanakas pradėjo juo labai pasitikėti. Tarp L.Eglinsko ir kitų komandos narių formavosi žmogiškas, artimas ryšys“, – prisiminė dabartinis Londono „Lions“ vadovas.
L.Eglinskas po etapo gimtajame mieste tapo Europos taurėje rungtyniaujančios komandos trenerio asistentu. M.Purlys prisiminė, kad šilutiškiui daug kas buvo nauja, tačiau jis stropiai mokėsi, o etapo Panevėžyje pabaigoje tapo tikra N.Čanako dešiniąja ranka.
„Jis tobulėjo kaip specialistas ir siūlė savo idėjas. N.Čanakas pradėjo juo labai pasitikėti, o treneriui imponavo jo kompetencija dirbti asistentu ir žmogiškosios savybės, kaip pozityvumas“, – sakė M.Purlys.
„Laimis – geras „dziadas“
Po etapo „Lietkabelyje“ L.Eglinskas matavosi „Gargždų“ vyriausiojo trenerio kostiumą, bet klubas po pusės sezono bankrutavo. Vėliau karjeros vingiai jį nuvedė į „Jonavą“, Naująją Zelandiją, o po to – į Londono „Lions“. Šiose ekipose jis dirbo asistentu.
2025 m. sezone vėl L.Eglinskas gavo progą parodyti save ryškiausiose LKL šviesose. Jis tapo „Nevėžio“ treneriu, bet klubas jį atleido, o juo patikėjusi „Juventus“ suteikė antrą šansą.
Prie trenerio posto K.Kemzūrą pakeitęs specialistas įpūtė naują vilties kibirkštį į žaidėjų ir personalo akis.
„Sunku šnekėti, bet įsitikinau, kad psichologiniai dalykai sporte yra labai svarbūs. Tai man yra pamokos ir atradimai. Laimonas atėjo, rado tinkamą laiką, tinkamą vietą ir tinkamą komandą. Nėra ką slėpti, kad po 11 nesėkmių iš eilės buvo kritęs pasitikėjimas trenerių darbu, žaidėjai abejojo savimi.
Laimonui pavyko įpūsti ugnies ir tikėjimo. Rezultatą matome patys. Tikėjimas ateina, kai atsiranda pergalės, nieko naujo nepasakysiu. Pavyko kelias pergales pasiekti, žaidėjai pradėjo tikėti savimi ir sistema“, – komandos vidaus peripetijas po L.Eglinsko atėjimo komentavo jo asistentas P.Juodis.
Jam antrino laikinasis komandos direktorius D.Kriaučiūnas, kuris prisiminė K.Kemzūros etapą.
„Visų pirma, didelė pagarba Kęstučiui Kemzūrai. Jis atliko didelį darbą, niekas negali su tuo pasiginčyti. Skausminga buvo 11 pralaimėjimų serija. Labai tai išgyvenome. Norėtųsi jam atiduoti duoklę ir padėką. Jis dirbo sunkiai, negailėjo savęs.
Atėjus Laimonui emocinis fonas pasikeitė, – išsiplėtė D.Kriaučiūnas. – Elgesys rungtynių metu kitoks. L.Eglinskas yra vienas iš šlapiausių trenerių, nes kiek energijos atiduoda palei šoninę liniją. Jo istorija – filmo verta. Jį atleido iš Kėdainių, turėjo kelias laisvas dienas ir atvyko į blogiausią atkarpą fiksuojančią Uteną. Birželio 4-ąją esi LKL finale.“
D.Kriaučiūnas pabrėžė, kad L.Eglinsko atvirumas ir pozityvumas tiesiog pakeri visus žaidėjus, o atėjęs į pirmą treniruotę iš karto įvedė naują taisyklę.
„Laimis yra geras „dziadas“. Jis yra atviras, nereikia formalumų, prieš jį nereikia lankstytis. Gali su juo atvirai šnekėtis. Jis prieš treniruotę sakė: „Mano pagrindinis noras ir prašymas – visiems būti atviriems. Jei kažkas blogai, ateikite ir kalbėkime.“ Jo nuoširdumas ir atvirumas paperka“, – akcentuoja D.Kriaučiūnas.











