Eimantas Bendžius jau pirmajame kėlinyje vertė šypsotis ir „Švyturio“ arenoje susirinkusius žiūrovus, ir Lietuvos rinktinės atsarginių suolą su treneriais priešakyje.
27-erių puolėjas vien per pirmąjį kėlinį pataikė 6 tritaškius iš 6, surinko net 20 taškų ir paklojo pergalės pamatą savo komandai.
Žvejams ant ledo sunkiau skylę išsigręžti, nei lietuviams buvo rasti plyšių Kosovo gynyboje. Dar per pirmus du kėlinius Lietuva pataikė tiek tritaškių (9/18), kiek Kosovas iš viso sumetė metimų. Ir tai, svečiai tą padarė apverktinu 27 procentų taiklumu (9/33), netaikliais metimais daužydami kameras ir kompiuterius.
Tai fantastinis žaidėjas, žmogus. Bendžius turi tą savybę, kad jei pajaučia, žudys iki galo.
Stebėdami Kosovo triuškinimą sirgaliai turėjo ieškotis sau pramogų. Kaip kad be perstojo skandavę „ei! ei! ei!“ po teisėjų užfiksuotų pražangų ir rungtynių pauzes.
Bet toks vaizdas visiškai tenkino Dainių Adomaitį, kuris be jokios įtampos galėjo uždaryti antrąjį FIBA langą ir duoti pasireikšti visiems debiutantams.
„Keliu prieš jus kepurę, – po pralaimėjimo nedaugžodžiavo Kosovo rinktinės treneris Bradas Greenbergas. – Tai puikiai sutreniruota komanda.“
„Sveikinimai komandai, žaidėjams. Didelis ačiū sirgaliams, kurie atėjo, palaikė ir kurie važiavo iš Vilniaus. Tas palaikymas visiems žaidėjams be galo svarbus.
Žaidėjams ačiū už jų profesionalumą. Kaip treneris, galiu būti tik patenkintas jų atsidavimu, kai jie vos atvykę ateina į pirmą treniruotę visiškai taktiškai pasiruošę.
O apie rungtynes labai trumpai – padarėme tai, ką privalėjome. Manau, gražiu stiliumi, gera energija. Turėjo žiūrovams patikti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Dainius Adomaitis.
– Ar bus sunku spręsti dilemą, ką vasarą kviestis į rinktinę, kai jau galės žaisti visi geriausi, visai nežaidę atrankos pradžioje?
– Svarbiausia, tegul atvažiuoja. Liks tik malonumas išsirinkti. Dar apie tai negalvojau. Kaip tik rytoj laukia susitikimas, kur pradėsime iš anksto galvoti apie tai. Reikės klubams siųsti informaciją.
– Eimanto Bendžiaus 20 taškų pasirodymas pirmajame kėlinyje. Koks jis?
– Fantastika. Naglas jis yra (šypsosi). Visi žinot, kas su juo dirbę. Tai fantastinis žaidėjas, žmogus. Jis turi tą savybę, kad jei pajaučia, žudys iki galo. Tą parodė. Aišku, būtų faina, jei būtų taip žaidęs keturis kėlinius.
– Ar galima sakyti, kad jis yra naujasis šios rinktinės lyderis?
– Manau, jis jaučia pasitikėjimą. Jis gerai priima sprendimus, yra taktiškai brandus žaidėjas. Tų klaidų pas jį nėra daug.
Tokiems žaidėjams kaip Grigonis, Juškevičius, Girdžiūnas, kurie rinktinėje buvo vasarą, yra lengviau. Kitiems, ypač jauniems, daugiau informacijos, bet jie ją noriai rinko.
– Mariaus Grigonio vaidmuo Europos čempionate buvo vienoks, o dabar – gerokai atsakingesnis. Kaip jis su juo susitvarkė?
– Labai puikiai. Jis susitvarkė su tuo vaidmeniu. Svarbiausia, kad jis nepamiršo to, kas yra jo stiprybė – gera gynyba.
Su vengrais jau tą demonstravo. Ir šiandien – Marius labai gerai išėjo nusiteikęs prieš jų vieną likusį perimetro lyderį Kastrati ir žaidė fiziškai be kompromisų.
Puolime jo irgi reikėjo, bet jis tą darė gerai. Matėme, kaip gerai jam sekėsi ir Berlyno ALBA.
– Kokį įspūdį paliko naujieji debiutantai Birutis ir Kulboka?
– Gerą, labai. Man patinka jų energija, noras imti duotą informaciją. Jie nori išnaudoti savo šansą ir tas labiausiai džiugina. Tu privalai duoti tą šansą. Duoti daugiau minučių. Norėtųsi dar daugiau.
– Kas šioje stovykloje iš žaidėjų nustebino, o iš ko pasigedote didesnio indėlio?
– Sunku pasakyti, iš ko būtų galima tikėtis daugiau. Gal pirmos rungtynės nesusiklostė Adui, kad jis neįmetė savo metimo. Atsirado nervingumo. Šiandien, vėl, įmetė vieną antrą metimą ir viskas iškart buvo kitaip.
Svarbiausia, kaip gerai susigyveno ir susilipdė ši komanda. Iš pradžių buvo nuogąstavimų, kad gali trūkti laiko, vienos treniruotės. Su vengrais matėsi, kad mes darėme daug taktinių klaidų, kurių šiandien buvo mažiau. Vengrai už tas klaidas mus bausdavo.
Bet šiaip, esu patenkintas.
– Kalbant apie žaidėjų nusiteikimą ir motyvaciją, Edgaras Želionis džiaugdavosi po epizodų kaip aštuoniolikmetis.
– Manau, tai yra geriausias pavyzdys, kai žmogus užsivelka marškinėlius su Lietuvos užrašu yra tiek patenkintas, tiek tą džiaugsmą išreiškia savo energija.
– Tai buvo antroji Lietuvos rinktinės stovykla klubinio sezono metu. Kas buvo kitaip nei pirmojoje?
– Didžiausias skirtumas tas, kad dėl traumų netekome trijų žaidėjų. Prieš Vengriją žinojome, kad bus sunkios rungtynės. Mums reikėjo labiau gynybinio įžaidėjo ir todėl pasirinkome Janavičių. Manau, tai buvo pagrindinis skirtumas.
Kai kuriems žaidėjams tai buvo nauja patirtis. Gal buvo nuogąstavimų, kaip greitai jie įsilies, bet namų darbus jie padarė tikrai gerai.
Patikėkite, nėra lengva, kaip daug kam atrodo, kad susirenki, pavalgai vakarienę, pasitreniruoji, eini ir pažaidi. Ne, taip nėra.
Patikėkite, nėra lengva, kaip daug kam atrodo, kad susirenki, pavalgai vakarienę, pasitreniruoji, eini ir pažaidi. Ne, taip nėra.
Kiekvieną priešininką reikia gerbti, išeiti į aikštę nusiteikus, gerai pasiruošus. Vasarą buvo viena komanda, antrame lange – antra. Dabar – trečia komanda. Skirtumų yra ir nėra lengva. Juolab, nesinori daryti treniruočių po 2-3 valandas, kad žaidėjai ten nepaliktų visos energijos.
– Kšištofas Lavrinovičius sakė, kad jam tai buvo paskutinė rinktinės stovykla. Bet gal dar pakviesite į komandą?
– Visko gali būti. Nesakyk niekada. O Kšištofas, manau, visiems, ne tik krepšininkams, bet ir sportininkams, yra pavyzdys, koks patriotas gali būti. Aikštėje krepšinis yra viena, bet ką jis daro už aikštės ribų... Pasakyti teisingą žodį, motyvuoti jaunus žaidėjus, nuraminti...
Reikės turbūt rinktinėje įsteigti naują pareigybę – psichologo. Kšištofas bus kandidatas numeris vienas.
