Tai žmogus, beveik du dešimtmečius buvęs neatsiejamas nuo Lietuvos krepšinio lygos pavadinimo.
Anykščiuose prieš 73 metus gimęs ir ten augęs vyras pradėjo nuo darbo mūrininku, o kapitalą susikrovė statybų sektoriuje, pirmiausia – iš statybų bendrovės „Ekinsta“.
Šis pavadinimas gerai žinomas ir krepšinio sirgaliams. Būtent taip ketvirtį amžiaus vadinosi Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone buvusi sporto salė, kurioje ilgus metus žaidė „Sakalai“.
15min pasakoja apie V.Kiaušo atėjimą į krepšinį ir per buvusių jo auklėtinių prisiminimus tapo legendinės LKL asmenybės paveikslą.
Išgelbėjo vieną, perėmė kitą
Mažai žinoma, jog prieš tapdamas „Sakalų“ prezidentu, V.Kiaušas išgelbėjo kitą Vilniaus klubą.
1997-aisiais merdėjusi Vilniaus „Statyba“ užėmė paskutinę vietą LKL ir buvo ant išnykimo slenksčio, bet būtent V.Kiaušo ir jo pritrauktų rėmėjų lėšos leido išsaugoti legendinę sostinės komandą padengus ją smaugusias skolas.
Tiesa, galiausiai ji pateko ne į anykštėno, o į Gedvydo ir Jono Vainauskų rankas bei jau kitame sezone egzistavo „Statybos-Lietuvos ryto“ pavadinimu. Dar po metų komanda tapo tiesiog „Lietuvos rytu“, o per kitus beveik tris dešimtmečius septynis kartus iškovojo Lietuvos čempionų titulą.
„Jis išgelbėjo „Statybą“ nuo bankroto, – 15min pasakojo V.Sirvydis. – Jei ne jis, neaišku, kaip būtų buvę. Jis prikėlė tą komandą. Vien už tai jam turėtų būti didžiulė padėka ir pagarba, nors galiausiai Kiaušas liko nuošalyje, viską pasiėmė Vainauskai.“
1991 m. įkurti kaip policijos akademijos klubas bei iki 1994-ųjų antrame šalies divizione žaidę „Sakalai“ į V.Kiaušo rankas pateko metais vėliau nei išgelbėta „Statyba“: 1998-aisiais.
Viskas įvyko palaipsniui. Krepšiniui prijautęs verslininkas įsigijo ir „Ekinstos“ pavadinimu pervadino salę Naujamiestyje, o „Sakalai“ iki tol žaidė Vidaus reikalų ministerijai priklausiusioje aikštėje.
Vis dėlto ši galiausiai tapo nebetinkama LKL kovoms, tad „Sakalai“ ieškojo naujų namų ir kreipėsi į V.Kiaušą. Šis suteikė teisę klubui neatlygintinai naudotis „Ekinsta“, pats ėmė remti klubą, o po metų tapo klubo prezidentu ir faktiniu savininku.
Šlovingi metai ir skaudi pabaiga
Iš viso „Sakalų“ klubą V.Kiaušas valdė 15 metų. Su juo sostinės komanda išgyveno ir šlovingiausius laikus, ir nusirito iki skausmingo finišo.
Jau pirmajame V.Kiaušo sezone „Sakalai“ nusileido tik „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ bei vienintelį sykį istorijoje pasipuošė LKL bronzos medaliais.
To sezono „Sakalų“ skrydis buvo netikėtas. Komanda reguliariajame sezone finišavo tik šešta su 15 pergalių ir 19 pralaimėjimų, tačiau ketvirtfinalyje sensacingai 2-0 nupūtė net aštuoniais laimėjimais daugiau turėjusią Alytaus „Alitą“.
Po pralaimėto pusfinalio prieš „Lietuvos rytą“, mažajame finale vilniečiai 2-1 pranoko „Šiaulius“.
Nors vėliau „Sakalai“ dusyk sugebėjo užkopti iki trečiosios vietos LKL reguliariuosiuose sezonuose, sugrįžti ant apdovanojimų pakylos jiems nebepavyko. Vilniečiai iš viso keturis kartus pralaimėjo mažąjį finalą, septynis sykius krito ketvirtfinalyje, o per paskutinius keturis sezonus draskomi finansinio nepritekliaus nesugebėjo patekti į atkrintamąsias.
Klubo saulėlydis prasidėjo dar 2008 m., pasaulį užklupus finansinei krizei.
„Po 2008 m. finansinės recesijos viskas pradėjo važiuoti žemyn, sustojo ir labai atsiliepė mūsų klubui“, – prisiminė ir E.Kučiauskas.
Nors Lietuvos krepšinio padangėje laikėsi dar penkmetį, pranešimų apie „Sakalų“ bėdas ėmė vis daugėti. Be to, didėjo ir nepasitenkinimas sąlygomis „Ekinstoje“, kur termometro stulpelis šaltais žiemos ar rudens vakarais krisdavo iki žemiau 15-os laipsnių, o žaidėjai bei treneriai ant atsarginių suolo sėdėdavo su striukėmis.
Apie jį galėčiau padaryti dokumentinį.
2010-2011 m. sezone „Sakalai“ net buvo persikėlę žaisti į Šakius. Galiausiai, vilniečiai grįžo namo, bet 2013-aisiais klubas paskelbė bankrotą, palikęs po savęs, kaip vėliau teigė pats V.Kiaušas, apie milijoną litų skolų.
Ką sako bendražygiai?
15min pakalbino keletą ne vienerius metus su V.Kiaušu dirbusių „Sakalų“ žaidėjų, kurie dalinosi prisiminimais apie LKL legendą.
