Vos po 2,5 mėnesių nuo gimdymo K.Nacickaitė-Van Der Horst jau plušėjo su Lietuvos rinktine ir šiuo metu intensyviai ruošiasi Europos pirmenybėms. Toks greitas atsistatymas – labai retas reiškinys.
Neseniai Kamilė pirmą kartą nuo 2024-ųjų balandžio žengė ant parketo rungtynėse ir priminė, kodėl būtent ji yra viena svarbiausių rinktinės žaidėjų. Gynėja prieš turkes surinko 17 taškų, įsmeigdama 5 tritaškius.
„Buvo tikrai gera. Vis dėl to pasiekti savo užsibrėžtą tikslą ne visada įmanoma, bet labai džiaugiuosi, kad tai įvykdžiau, – džiaugėsi žaidėja. – Asmeninis tikslas buvo įgyvendintas ir labai džiaugiausi būdama aikštelėje. Kad ir pralaimėjome, gal ir gerai, kad tame pasiruošime turime ir tų pralaimėjimų, geriau dabar pralaimėti nei čempionate.“
Dabar Kamilės gyvenimas – visiškai kitoks nei kitų rinktinės žaidėjų. Krepšininkė pasiruošimą Europos čempionatui derina su naujagimio priežiūra. Pasak jos, atmosfera rinktinėje tokia gera, kad visi prisideda prie mažylio sūpavimo.
„Rutina yra visiškai pasikeitusi 180 laipsnių kampu. Yra įdomu ir nėra lengva, bet viskas yra įmanoma. Tiesiog mažiau miego. O komandoje turiu daug auklyčių. Tikrai yra kas padeda. Viskas yra suderinama. Manau, kad tai yra įmanoma“, – sakė K.Nacickaitė-Van Der Horst.
– Kiek per parą pavyksta išsimiegoti?
– Mano mažylis yra labai geras, tikrai kol kas galiu pasidžiaugti. Keliasi vieną, du kartus per naktį. Čia yra labai gerai. Nėra ir didelis verksniukas. Ramekas, galiu ir aš kažkiek pailsėti.
– Kiek laiko mažylis leidžia su rinktine?
– Nebūna labai dažnai, nes kai važiuoju į treniruotes, palieku su auklyte. Kai ateinu pasidaryti masažo, kartais atsinešu. Merginos prašo, kad atsineščiau, nori pasižiūrėti. Kitos ir vaikų nori, kitos gal kažkada norės.
– Kokie yra tavo asmeniniai uždaviniai iki čempionato?
– Bus kaip bus. Mano asmeninis tikslas buvo pasiekti aikštelę ir pasiekti ją sveikai bei tvirtai. Kūnas yra kitoks po gimdymo ir reikia laiko atsigavimui. Nežinojau, ar būsiu rinktinėje iki pačios paskutinės minutės. Gydytojai leido, pati gerai jaučiuosi. Mano tikslas buvo įgyvendintas, kad grįžau į rinktinę ir buvau sveika. Toliau kaip bus, taip bus. Po truputį treniruosiuosi. Formą įgauti yra lengviau žaidžiant.
– Ką teko išgyventi laukiantis ir žinant, kad į Europos čempionatą gali neišvažiuoti?
– Visiškai nesijaudinau, nebandžiau lenktyniauti su laiku. Nėštumas buvo labai ramus ir labai geras. Tikrai nebuvo jokių neigiamų emocijų ir nemąsčiau per daug apie ateitį. Pagimdžiusi užsibrėžiau tokius tikslus. Pasiskaičiau kitų atlečių pavyzdžių. Iš tikrųjų realu sugrįžti, pavyzdžių nemažai.
– Ar atsimeni tą momentą, kai sužinojai, kad galėsi dalyvauti Europos čempionate?
– Buvau paskutiniame vizite pas gydytoją. Jis dar kartą patvirtino, kad esu tvirta ir galiu atstovauti rinktinei.
– Kiek esi toli nuo pikinės formos? Ar spėsi iki čempionato?
– Žiūrėsime (juokiasi). Žiūrėkite per ekranus ir palaikykite.
