Jau kurį laiką krepšinio kuluaruose sklandė kalbos, kad G.Radzevičius išaugo „Ryto“ marškinėlius ir yra pasiruošęs Eurolygai. Tai rodė ir pajėgiausios Senojo žemyno lygos klubų susidomėjimas. Žiniasklaida skelbė, kad Radzo domisi Bolonijos „Virtus“, Stambulo „Anadolu Efes“, „Barcelona“ ir „Paris“.
Tačiau Gytis nustebino ne vieną, likdamas Vilniuje ir pasirašydamas dar vieną sutartį su „Ryto“ klubu.
Kodėl tokią formą demonstravęs G.Radzevičius nepersikėlė į Eurolygą?
„Nežinau. Visuomet norisi žaisti aukštesniame lygyje, bet neišėjo tai neišėjo. Gera motyvacija įrodyti, sužaisti gerą sezoną ir būti ten, kur gaučiau šansą. Tokia rinka buvo, kad nebuvo galima laukti, reikėjo tą sprendimą priimti ir viskas. Viskas priklauso nuo manęs. Jeigu gerai žaisiu, kitą vasarą galbūt kažkas panašaus bus“, – pasakojo su rinktine sportuojantis G.Radzevičius.
– Prasidėjo trečioji pasirengimo Europos čempionatui savaitė. Kokios nuotaikos?
– Viskas gerai, mintys geros, sportuojame intensyviai. Treniruočių daug, galbūt sunkesnės nei klube ar kažkur kitur. Viskas tvarkoje, žinome, kodėl dirbame, žinome tikslą ir jo bandome siekti.
– Kiek pačiam nukrito našta nuo pečių, kuomet pasirašei sutartį su „Rytu“?
– Nežinau. Tos naštos kažkokios nebuvo. Buvo laikas, iki kurio reikėjo apsispręsti. Vienoks ar kitoks sprendimas būtų priimtas.
– Kaip vyko apsisprendimas? Ar buvo dvejonių?
– Kažkiek dvejonių buvo. Žiūrėjome variantus, su agentais bendravome, su klubu, su šeima. Viską sudėjus toks sprendimas ir buvo priimtas.
– Kiek realios buvo galimybės persikelti į Eurolygą?
– Čia agentų reikėtų klausti. Kažkiek tų kalbų buvo, bet jos nevirto į tai, kas būtų ant stalo.
– Kokių dar turėjai pasiūlymų, kurie vertė susimąstyti?
– Su agentais kalbėjome. Buvo įvairių pasiūlymų, bet priėmėme sprendimą, kuris buvo geriausias žiūrint į visą mano ateitį. Tai buvo geriausias sprendimas, jį ir priėmiau.
– Kokia buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios nusprendei padėti parašą?
– Pagrindiniai argumentai – trenerių štabas pažįstamas, klubas parodė pastangas, kad mane išlaikytų. Kaip ir minėjau – bendravome su agentais, su šeima ir priėmėme tokį sprendimą, kuris geriausias šiai dienai.
– Tau 29-eri. Ar pats labiau priskirtum prie rinktinės debiutantų, ar veteranų?
– Pagal amžių esu ketvirtas vyriausias. Kaip ir prie veteranų, bet kaip ir debiutantas. Jaučiuosi įdomiai, bet viskas labai smagu. Tokios vasaros su rinktine dar neturėjau. Mėgaujuosi kiekviena akimirka.
– Rimas Kurtinaitis spėjo nustebinti?
– Žinome šį trenerį. Tie procesai tikrai nenustebino, dirbame pagal planą ir turime tikslą išsikėlę, bandome jo siekti.
– Ar nesvetimas Rimo Kurtinaičio greitas krepšinis?
– Faktas. Mes ir klube taip žaidžiame, ir per langus taip žaidžiame. Patiko, ką mes žaidžiame, agresyvūs gynyboje. Imame kamuolį, jeigu turime šansą – bėgame. Aišku, irgi yra pozicinio krepšinio. Yra visko po truputį, man tas krepšinis patinka.
– „Rytas“ sekmadienį driokstelėjo su trimis papildymais per sekmadienį – Kay Bruhnke, Jerricku Hardingu ir Jordanu Walkeriu. Kokį įspūdį tau palieka šie naujokai?
– Sakyčiau nustebino tikrai. Galvojau, kad vienas iš jų bus. Pasirašė du. Atsimenu, kaip mes žaidėme prieš Manresą, tuomet tikrai paliko įspūdį. Walkerio galbūt per daug nežinojau, bet matėme, kad yra Čempionų lygos rekordininkas. Tai – tikrai geras žaidėjas. Abu geri. Manau, kad ant popieriaus tai turime, bet ne viskas persikelia į aikštelę. Reikės padaryti didelį darbą, kad aikštelėje gerai atrodytume.
– Ar nebaisu, kad retai gausi pačiupinėti kamuolį?
– Nežinau. Visokių tų sezonų būdavo, būdavo ir mažiau, būdavo ir daugiau. Treneriai sudėlios tokį žaidimo planą, kokio jie nori. Čia man nėra problema mažiau to kamuolio gauti. Jeigu viskas gerai seksis, visi laimės – komanda bus patenkinta.
– Kur dar gali patobulėti, kaip žaidėjas?
– Aš manau, kad tobulėti niekada nesustoji. Pats žinau dalykų, kuriuos turiu patobulinti. Kaip ir sakau – nesu jau toks kažkoks veteranas, kad reikėtų bandyti išsilaikyti tame lygyje ar eičiau į apačią. Vis dar augu, kaip žaidėjas ir kiekvieną dieną vis kažko naujo išmokstu. Naujas sezonas, naujas popieriaus lapas ir vėl reikės viską įrodinėti.
– Ar nėra kažkiek gaila, kad nesuteikė šanso Eurolygos komandos?
– Nežinau. Visuomet norisi žaisti aukštesniame lygyje, bet neišėjo tai neišėjo. Gera motyvacija įrodyti, sužaisti gerą sezoną ir būti ten, kur gaučiau šansą. Tokia rinka buvo, kad nebuvo galima laukti, reikėjo tą sprendimą priimti ir viskas. Viskas priklauso nuo manęs. Jeigu gerai žaisiu, kitą vasarą galbūt kažkas panašaus bus.
