Neprasta komanda susidėliotų, jei šie vaikinai sužaistų krepšinį kaip geriausiais laikais.
Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Martynas Pocius gynėjų grandyje, Linas Kleiza ir Oleksandras Volkovas arčiau krepšio.
Reiktų vadybininkų? Buvęs ilgametis NBA klubo „Dallas Mavericks“ vadovas Donnie Nelsonas ir LKL prezidentas Remigijus Milašius irgi atvažiavo į Dubingius.
Patarimų iš kito sporto profesionalų? Lietuvos futbolo rinktinę treniruojantis Čempionų lygos laimėtojas Edgaras Jankauskas su savo šunimi irgi atvyko į Š.Marčiulionio įkurtą sporto ir poilsio erdvę.
Viename iš pastatų per pusšimtis svečių patyrė emocijų kalnelius, žiūrėdami dokumentinio serialo „Pionieriai“ paskutinę – penktąją – seriją.
„Tiek metų praėjo, o visi atrodo tokie patys – tik skaičiai (pase) kitokie. Labai smagu, kad atvažiavo prisiminti senus laikus“, – sakė Š.Marčiulionis.
Prisiminė senus nuotykius
Senų laikų ir senų istorijų krepšinio žvaigždės gali pasakoti bet kur ir bet kiek.
Stovėdamas prie nedidelio plaukimo baseino D.Nelsonas prisiminė, kad jame teko maudytis su rūbais.
„Pastarąjį kartą, kai čia lankiausi, mes šventėme 1992 metų olimpinės bronzos sukaktį. Štai čia Rimas mane pastūmė į baseiną apie trečią valandą ryto. Nesu tikras, ar gebėjau plaukti tokiu metu“, – juokėsi D.Nelsonas.
„Jam tada sušlapo pasas, o jis kitą dieną turėjo skristi į Vokietiją, praeiti pasų kontrolę. Buvo visko. Aš ir pats buvau su rūbais baseine. Naktis buvo puiki, bet šįvakar to nebekartosiu“, – šypsojosi ir R.Kurtinaitis, dabar užsiėmęs Lietuvos rinktinės treniravimo reikalais.
Krepšinio legendos gali kartu dalytis istorijomis ir prisiminimais, nes prieš kelis dešimtmečius užsimezgęs ryšys tapo amžinas.
Vienas garsiausių visų laikų Ukrainos krepšininkų O.Volkovas juokavo, kad jau ir lietuviškai pramoko.
„Aš nesuprantu, bet jau ir suprantu gaudydamas lietuviškus žodžius. Lietuva man ypatinga vieta. Čia žaidžiau geriausias rungtynes, čia liko mano geriausi draugai, net ne draugai, o broliai, nes juos laikau savo šeima. Tad kiekvienas vizitas čia man yra šventė“, – sakė buvęs Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas.
„Draugystė, kai esi dalis kažko, kas vyko Lietuvos rinktinėje, tai niekada nesibaigia. Jeigu draugai ko nors paprašo, aš visada „už“, – teigė D.Nelsonas, nuo 1992 metų Barselonos olimpinių žaidynių dar ne vieną vasarą talkinęs Lietuvos rinktinės trenerių štabui. – Pasikalbėti su Šarūnu, Rimu, kitais visada didelis malonumas ir tikra šventė.“
„Puikus jausmas, nes kartu esame gyvenime šį tą nuveikę. Gal dabar nepopuliaru tai prisiminti, bet Šarūnas Marčiulionis, Saša Volkovas, aš, Sabonis, Chomičius tada turėjome atstovauti ir kitai šaliai (SSRS), visi likome draugais. Požiūris į gyvenimą pasikeitė, bet draugystė liko. Tikrai malonu, kad Šarūnas randa laiko suburti, pristatyti filmą, pakalbėti, pabendrauti. Gal kažkas ir taurelę pakels, aš to nedarau, nes turiu įsipareigojimų ir darbų“, – sakė R.Kurtinaitis, penktadienį besirengiantis pristatyti Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą.
Filmas vėl kėlė emocijų
Šįkart susirinkimo proga buvo filmas „Pionieriai“, kurį ne vienerius metus kūrė Rimvydas Čekavičius su savo komanda.
Penkių dalių dokumentiniame seriale pasakojama apie sovietinę uždangą pralaužusius ir į NBA pasaulį patekusius Š.Marčiulionį ir O.Volkovą.
Režisierius ir pats Š.Marčiulionis jau buvo pristatę 15min laidoje „Pikenrolas“, bet trečiadienio vakarą prie Dubingių vėl kilo emocijos.
Iš pradžių daugiau juoko, nes prieš peržiūrą dar buvo parodytos filme nematytos replikos ir už kadro paliktos akimirkos.
Buvo ir rimtų nuoširdžių kalbų.
„Daug emocijų ir dabar. Ačiū Šarūnui labiausiai, kad patikėjo mano idėja. Nebuvo lengva, bet po truputį patikėjo, – sakė filmavimo komandos vadovas R.Čekavičius. – Didžiuojuosi savo komanda. Su tokiais nedideliais pinigais, kokius turėjome, kai važiavome į JAV kalbinti legendų, bet patys miegojome ir mašinoje.
Istorija unikali, nuostabi, labai didžiuojuosi ja ir tikiu, kad taps motyvacija jaunajai kartai, kad verta svajoti ir drąsiai eiti pirmyn.“
Prieš filmavimus krepšinio legendos nedaug žinojo apie R.Čekavičiaus sumanymą.
„Buvo labai nelengva būti pirmiems. Rimvydo filmas ir yra jaunai kartai, koks buvo gyvenimas ir supratimas apie visą pasaulį tuo metu. Tai mums atrodo, kad viskas buvo neseniai, bet viskas vyko prieš 30 metų, – kalbėjo 1989 metais į „Golden State Warriors“ išvykęs ir šiame NBA klube penkerius metus rungtyniavęs Š.Marčiulionis. – Dabar Augustas (Š.Marčiulionio sūnus Augustas Marčiulionis) pasigardžiuodamas pasakoja, kaip atrodo „Los Angeles Lakers“ bazė. Klausausi ir stebiuosi, kaip viskas keičiasi. Tuo pačiu galiu didžiuotis, kad mes buvome vieni iš pirmųjų.
Keista, kai filme apie mane kalba buvę komandžiokai, mano laikmečio žaidėjai. Jie suranda gerą žodį, nors man atrodo, jog gal ir nebuvau toks. Labai džiugu, kad Rimvydas į filmo kūrybą įtraukė tiek daug žmonių.“
Š.Marčiulionis pats daug prisidėjo, kad idėja būtų įgyvendinta.
„Kai Šarūnas man paskambino, buvo sunkus laikas Ukrainai, – prisiminė O.Volkovas. – Šarūnas man paskambino ir pasakė, kad čia kuriamas kažkoks filmas, gal galiu padalyvauti. Šarūnas visada apie didelius dalykus kalba taip, kad iš pradžių nesupranti, kad čia dideli dalykai. Galvojau, kad kažkas atvažiuos, nufilmuos kokį epizodą, paims trumpą interviu.
Kai manęs kažko paprašo Šarūnas ar Sabonis, man tai tarsi įsakymas. Be jokių dvejonių ar sąlygų. Aš taip mąstau, taip pat mąsto ir mano šeima, mano dukros.
Aš sutikau, o kai susitikau su Rimvydu, tik tada supratau, kiek reikės įdėti laiko ir pastangų, nes filmas tikrai nuostabus, idėja labai šauni.
Tai mūsų gyvenimo etapas, manau, kad filmas bus naudingas ne tik mums ir mūsų draugams, bet ir jaunimui, ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Viskas vyko labai rimtai, bet kai dirbi su profesionalais, kaip Rimvydas, viskas vyksta su malonumu. Kai pamačiau kadrus, supratau, kad viskas vyksta neatsitiktinai.“
„Esu sužavėtas, – serialu liko patenkintas D.Nelsonas. – Visi darėme interviu, dabar susirinkome visi pasižiūrėti filmo peržiūros, yra nuostabių prisiminimų.
Labai laukiau šios kelionės laiku.“
Šioje kelionėje tilpo daug, nes ir kelias krepšinyje buvo ilgas. Š.Marčiulionis po 7 metus trukusios karjeros NBA ir Lietuvos rinktinėje įkūrė LKL, buvo sukūręs Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL), daug metų vadovavo savo vardo krepšinio akademijai.
D.Nelsonui visada rūpėjo, kaip sekasi Š.Marčiulioniui.
„Šarūnas visada buvo veiksme, – sakė amerikietis. – Tai galima buvo matyti aikštėje, tai galima matyti ir už jos ribų. Šarūnas ne tik kalba, bet ir daro. Aš pamenu, kai jis grįžo į Lietuvą, jo agentas išreiškė abejonę dėl investicijų Lietuvoje. Geriau pinigus investuoti kitur. Tačiau Šarūnas, taip pat ir kiti – Sabas (Arvydas Sabonis) investavo dideles sumas čia. Kartu su čekiais, jie padėjo ir širdį.
Nėra paprasta susigrąžinti tokias investicijas. Bet šie vaikinai norėjo atiduoti duoklę savo gimtinei. Aš jais labai didžiuojuosi.“
Filmą jau anksčiau matęs Š.Marčiulionis vis tiek ir dabar, peržiūros kitiems svečiams metu, atsitraukė kiek atokiau nuo savo stalo, tarsi norėdamas labiau susitelkti ir darsyk pajusti tai, ką juto tada.
Jis matė, kaip kitų akyse sužibo ašaros, neslėpė, kad kažkas viduje sukirba ir jam.
„Kartais būna emocijų, – pripažino 61 metų legendinis krepšininkas. – Nesakau, kad kažko gaila, bet nostalgijos likę tiems laikams. Kartais atrodo, kad tada buvo daugiau tikrumo, tikros draugystės – vertybių, kurios šiais laikais gal ne visada įvertinamos“.
