Skaudu. Ši komanda žaidė gerą krepšinį, o šeštadienį parodytas kovotojų charakteris, aistra ir noras laimėti turėjo sužavėti kiekvieną aistruolį.
Pralaimėjimas prancūzams primena tokias karčias dienas kaip 2004-ųjų olimpiados pusfinalyje patirta nesėkmė prieš Italiją ar liūdnai pasibaigę 2013 ir 2015 metų Europos čempionatų finalai.
Sunku analizuoti savos rinktinės klaidas, kuomet didžiausia klaida buvo padaryta teisėjų svarbiausiose mačo akimirkose. Taip, įskaityti taškai dar nebūtų garantavę mūsiškiams pergalės, tačiau situacija jau būtų visai kita.
Vis dėl to reikia pripažinti, kad lietuviai patys išsikasė sau gilią duobę pirmoje rungtynių pusėje dėl vienas po kito sekusių netikslumų gynyboje. O iš šios duobės vėliau pavyko išbristi tik titaniškų pastangų bei kelių pakeistų detalių dėka. Būtent dėl šio spurto, per kurį lietuvių akys tiesiog degė noru padovanoti Lietuvai pergalę, rungtynių pabaiga tapo dar skaudesnė.
Kas lėmė prancūzų persvarą?
-
Rudy Gobert'as ir prancūzų ūgis
Paskutinių dviejų sezonų geriausias NBA besiginanantis žaidėjas žaidė 23 minutes ir pelnė tik 9 taškus, bet jo buvimas aikštelėje kėlė milžiniškas problemas visiems Lietuvos rinktinės žaidėjams.
Didieji Lietuvos bokštai Sabonis su Valančiūnu didžiąją rungtynių dalį neatrodė užtikrinti savo veiksmais net ir atsidūrus visai po krepšiu. Domantas Sabonis gan lengvai nusistumdavo ar apeidavo savo tiesioginį oponentą, tačiau nedrįsdavo mesti prieš tai nepagąsdinęs – vien žinojimas, kad R.Gobert'as kažkur šalia neleido pataikyti kelių metimų iš po krepšio. Net ir J.Valančiūnas vienoje situacijose atrodė neužtikrintas ir paleido kamuolį kuo greičiau nenorėdamas būti nublokuotas. R.Gobert'o svarbą vakar dienos rungtynėse gerai parodo ir jo +/- rodiklis: jam būnant aikštelėje prancūzai pelnė 17 taškų daugiau nei lietuviai.
Lietuvos rinktinės gynėjams šis centras ir prancūzų rinktinės ūgis taip pat kėlė nemažai problemų. Trečias rungtynes iš eilės buvo susidurta su pasyvia aukštaūgių pikenrolo gynyba. Deja, šį kartą tiek laisvės suteikta nebuvo – ilgos prancūzų rankos uždarydavo beveik visus koridorius baudos aikštelėje bei neleido taip lengvai svaidyti floaterių. Net ir apėjus pagrindinį varžovą, lengvų taškų nebūdavo – prancūzai blokavo net 6 metimus, 2 iš jų vienoje atakoje.
-
Pikenrolo gynyba
Kaip ir rungtynėse su Australija, lietuviai rizikavo su metimais iš vidutinio ir tolimesnio nuotolio JV dengiantis prieš pikenrolą ir ta rizika dar kartą nepasiteisino. Evanas Fournier bei Nando De Colo pirmoje rungtynių pusėje tiesiog siautėjo atakuodami Valančiūną, kuriam trūko tiek greičio, tiek geresnių pozicijų pasirinkimo.
Jau pačioje pradžioje, E.Fournier pataikė iš vidutinio nuotolio pikenrolo metu. Vėliau JV prie jo nespėjo prišokti tranzicijoje ir šis smeigė tritaškį. Po dar vienos atakos E.Fournier vėl atakuoja Joną – šį kartą metasi kamuolį tarp kojų, aplenkia greičiu ir pelno du taškus iš po krepšio. Kėlinio gale iš jo estafetę perėmė N.De Colo: po solidžios R.Gobert'o užtvaros, šis šauna tritaškį, kol JV vėluoja (10:23). Vyšnia ant torto tapo jo klaida antrojo kėlinio viduryje, kuomet ties baudos linija sustojęs A.Albicy pagąsdino, kad atakuos, JV pašoko ir po puikaus perdavimo V.Poirier išliejo visa pyktį lankui per J.Mačiulį (30-22). Tai buvo didžiulė problema pirmoje rungtynių pusėje, tačiau šią taktiką pakeitus, visai kitą vaizdą matėme antrojoje.
-
Koncentracijos klaidos
Po geros lietuvių atkarpos antrojo kėlinio pradžioje, kuomet lietuviai sumažino atsilikimą iki 30:34, pasipylė koncentracijos klaidos. Lietuviai puikiai gynėsi 20 sekundžių ir tik E.Ulanovo snūstelėjimas leido N.Batumui prakirsti palei galinę liniją bei įdėti kamuolį į krepšį (30:36). Vėliau M.Kalnietis praleido E.Fournier nuo užtvaros, kas akimirksniu sugriovė visą gynybos schemą (33:40). Po susistumdymo, kurio epicentre atsidūrė P.Jankūnas, vėl sugrybavo E.Ulanovas. Jis nesusikalbėjo su Kalniečiu, kuris manė, kad jie turi keistis dengiamaisiais ir paliko N.De Colo sekundei laisvą – trys taškai (45-36). E.Ulanovas suklydo ir sekančioje atakoje, palikęs E.Fournier laisvą su kamuoliu ir prancūzai vėl atitrūko 48-36.
Padovanoti tiek daug taškų tokio lygio talentams kaip E.Fournier ir N.De Colo yra nedovanotina ir tai buvo viena iš didžiausių problemų, kodėl Lietuvos rinktinė vis dar buvo įklimpus gilioje duobėje po dviejų kėlinių.
Dar vienas sugrįžimas
-
Žaidimas baudos aikštelėje ir kova
Lietuviai nenorėjo taip lengvai pasiduoti. E.Ulanovas, daug klydęs gynyboje pirmoje pusėje, kritiniu momentu pradėjo rinktinės sugrįžimą. Trečiojo kėlinio gale kamuolys baudos aikštelėje buvo jam paduotas 4-5 atakas iš eilės ir puolėjas atliko savo darbą. Puolėjas šios atkarpos metu pelnė visus 8 savo taškus.
4 kėlinyje savo jėgą parodė ir JV su Saboniu. Abu sugebėjo įeiti į ritmą, kol R.Gobert'as sėdėjo ant suolo su 4 pražangomis, tačiau net ir jam sugrįžus, rinktinės lyderiai nebeatrodė tokie neužtikrinti kaip anksčiau. Abu kovėsi lyg liūtai, lipo ant kiekvieno kamuolio puolime bei gynyboje ir laužė savo oponentus baudos aikštelėje. Kertinis momentas buvo, kuomet JV įmetė prieš R.Gobert'ą apsisukęs po verpstės, o kitoje atakoje D.Sabonis atliko gerą perdavimą L.Lekavičiui ir šis smeigė tritaškį, kuris suteikė lietuviams pranašumą po itin ilgos pertraukos (68:69).
-
Pakeitimai gynyboje
Bet visa tai nebūtų buvę įmanoma, jei nebūtų atlikti gynybiniai pakeitimai. Lietuviai trečio kėlinio gale išleido mažesnį penketą su D.Saboniu centro pozicijoje ir pradėjo keistis ginamaisiais. Ši taktika padėjo grįžti į rungtynes ir su australais. Prancūzai sunkiai skynėsi kelią link krepšio, nebeturėjo progų atakuoti iš tolimesnio nuotolio po pikenrolų, pradėjo dažniau klysti.
Lietuviai tryško noru laimėti, rungtynių gale laimėjo visus kamuolius, kurie galėjo atitekti bet kuriai komandai – keli žmonės krito ant parketo, kad tik išsaugotų ataką. Gynyba buvo solidi, o individualiai stipriems prancūzų gynėjams prireikė ir nemažos sėkmės atakuojant krepšį – du metimai pasiekė tikslą tik kamuoliui kelis kartus pašokinėjus ant lanko.
Apibendrinimas
Nuostabios rungtynės su skandalinga pabaiga. Lietuvių noras, nepasidavimas bei pakeistos detalės pastatė juos į tokią poziciją, kurioje buvo visi šansai laimėti arba bent jau išplėšti pratęsimą.
Iškristi iš čempionato dėl neteisingo teisėjų sprendimo rungtynių pabaigoje – itin skaudu aistruoliams, bet dar skaudžiau žaidėjams bei trenerių štabui.
Pagarba jiems už įdėtą darbą – ši komanda nusipelnė daugiau.
