Kauno „Žalgirio“ radaruose – Artūras Milaknis

30 metų gynėjas turi dar metus galiojančią sutartį su Kazanės UNIKS. Jos vertė – maždaug 350-400 tūkst. eurų. Tačiau tai dar negarantuoja jo ateities Rusijoje.

Pirmiausia, antroji 2015-2016 metų sezono pusė A.Milakniui Rusijoje buvo blankesnė nei pirmoji.

Europos taurės reguliariajame sezone jis rinko vid. 8,1 taško, iš toli atakuodamas 46,3 proc. tikslumu. Antrajame etape rezultatyvumas smuko iki 7,2 taško, o tikslumas prie tritaškio linijos – iki 27,5 proc. Aštuntfinalyje treneriams snaiperio prireikė tik 16-ai minučių, per kurias dvejose rungtynėse lietuvis sukrapštė 3 taškus.

Prie permainingo sezono galėjo prisidėti ir trenerio Jevgenijaus Pašutino manevrai. A.Milakniui sezoną teko baigti jam neįprastoje lengvojo krašto puolėjo pozicijoje.

Artūras yra atakuojantis gynėjas, tačiau šią poziciją Kazanėje okupavo UNIKS lyderis Keithas Langfordas. Europos taurėje čia jis žaidė vid. po 30 minučių, VTB Jungtinėje lygoje – po 31.

VTB Jungtinėje lygoje savo formos piką A.Milaknis buvo pasiekęs sausį, kai per 5 mačus rinko vid. 11,4 taško. Vėliau kovą jo vidurkis buvo smukęs net iki 5,5 taško. Tiesa, sezoną vainikavo paskutinis VTB Jungtinės lygos finalo mačas, kuriame lietuvis į Maskvos CSKA krepšį įskraidino 7 tritaškius.

Vis dėlto blanki 2015-2016 metų sezono pabaiga Rusijoje ir Tatarstano klubo ambicijos gali kirstis su A.Milaknio planais.

Panašu, kad ir A.Milakniui debiutinias sezonas paliko dvejopą įspūdį.

„Tiesiog ten... Klubinis sezonas buvo ir pasibaigė. Nežinau net daugiau ką apie jį pasakyti, – atvykęs į Lietuvos rinktinės stovyklą krepsinis.net pasakojo A.Milaknis. – Sezonas buvo įdomus. Įgavau milžiniškos patirties ir manau, kad viskas išėjo į naudą. Galbūt ne viskas susiklostė taip, kaip tikėjausi ir kokiomis nuotaikomis važiavau į Kazanę, bet finišas buvo geras – įgyvendinome keltus uždavinius ir patekome į Eurolygą. Negalėčiau kažkuo skųstis“.

A.Milaknio forma po sezono kelia nerimą ir Lietuvos rinktinės treneriui Jonui Kazlauskui. Nors dėl vėlyvos sezono pabaigos snaiperis tikėjosi pratęsti gerą žaidimą, per trejas draugiškas rungtynes A.Milaknis sukrapštė tik 8 taškus ir pataikė vos 2 tritaškius iš 12.

„Daug dalykų kelia nerimą. Ir Milaknis. Jis buvo iš tų žaidėjų, kurie turėjo ne per daugiausiai žaidimo laiko Kazanėje. Todėl jam dar trūksta ritmo“, – geresnio A.Milaknio žaidimo laukia ir J.Kazlauskas.

Vieta „Žalgiryje“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Artūras Milaknis

A.Milaknis su „Žalgiriu“ atsisveikino kaip LKL finalo serijos MVP. Grįžtų, ko gero, kaip snaiperis nuo atsarginių suolo.

Vėlgi, „Žalgiris“ ieško dar vieno gynėjo, kuris gebėtų atlikti ir įžaidėjo pareigas. Šarūnas Jasikevičius vienu metu aikštėje norėtų matyti du žaidimo dirigentus.

Todėl A.Milakniui atrasti vietos Kaune gali būti sudėtinga. Aišku, tokioje stiprioje Eurolygoje su 15 aukščiausios klasės varžovų ilgas stiprus atsarginių suolas su A.Milakniu būtų didžiulis pliusas, bet daug kas priklauso nuo „Žalgirio“ finansinių galimybių. O „Žalgirio“ piniginė nėra pati storiausia. Juolab, kad ir LKL čempionų vadovai kalba, jog komandos smogiamąją jėgą norėtų sudaryti iš pajėgių užsieniečių.

Nebent UNIKS rastų pamainą A.Milakniui, o patį lietuvį išnuomotų „Žalgiriui“. Panašiai, kaip „Žalgiris“ išsinuomojo Renaldą Seibutį iš Stambulo „Daruššafaka“ – mokėjo tik ketvirtadalį atlyginimo.

Atakuojančio gynėjo pozicijoje „Žalgiris“ turi ne tik Renaldą Seibutį. Per porą dienų turi paaiškėti Martyno Pociaus likimas. Jei Martynas paliktų „Žalgirį“, A.Milakniui liktų daugiau erdvės atakuojančio gynėjo pozicijoje.

Iš bėdos M.Pocius galėtų būti stumiamas į lengvojo krašto puolėjo poziciją, bet joje 30-metis jaučiasi nepatogiai. „Žalgirio“ kišenei komandoje turėti atakuojančiu gynėju galintį žaisti legionierių, Renaldą Seibutį, Artūrą Milaknį ir Martyną Pocių būtų per didelė prabanga.