Europos valstybės ruošia stiprias ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje.
Sportas irgi daug metų buvo Kremliaus politinis įrankis, Rusijai dideliais finansiniais resursais kovojant dėl pergalių įvairių sporto šakų frontuose, dažnai pasitelkiant ir dopingą, kaip buvo per 50 mlrd. dolerių Rusijai kainavusias 2014 metų Sočio žiemos olimpines žaidynes.
Dabar Rusijos tankams ūžiant prie Ukrainos sienos, ukrainiečių sporto komandoms ir atletams jau kyla rūpesčių dėl varžybų savo šalyje, o kai kurių Europos šalių sporto vadovai prabilo apie tai, kad reikalingos ir sportinės sankcijos Rusijai, perkeliant iš šios šalies tarptautines rungtynes.
Lyg tyčia, pagal Eurolygos tvarkaraštį, Kauno „Žalgiris“ turėtų žaisti rungtynes Maskvoje su CSKA kovo 25 dieną.
Pirmojo rato akistata Kaune gruodžio 10 dieną baigėsi pralaimėjimu 51:73 Rusijos klubui, kuriame nuo šio sezono rungtyniauja vienas Lietuvos rinktinės lyderių Marius Grigonis.
15min paklausė Kauno klubo, ką ketina daryti dėl rungtynių Rusijos sostinėje, bet „Žalgiris“ kol kas linkęs permesti kamuolį kitiems.
„Žinoma, naujienas sekame. Kol kas situacija dėl rungtynių vietos nėra pasikeitusi. Jei sulauksime konkrečios informacijos iš Eurolygos ar atsakingų Lietuvos institucijų, tuomet į tą informaciją atitinkamai ir reaguosime“, – teigiama „Žalgirio“ komentare 15min.
Ministrė kreipėsi į URM
Nuo nuomonės ir sprendimų susilaiko ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, perteikusi užklausą Užsienio reikalų ministerijai.
„Kreipėmės į URM šiuo klausimu“, – sakoma ministrės Jurgitos Šiugždinienės vadovaujamos ministerijos atsakyme 15min, kai paklausėme, ar „Žalgiriui“ ir kitiems mūsų šalies sportininkams derėtų vykti į varžybas Rusijoje.
Lenkijos sporto ministras ragina nevykti į Maskvą
Svarbų galvosūkį sprendžia Lenkija, kurios futbolininkai kovo 24 dieną turi žaisti pasaulio čempionato atrankos rungtynes Maskvoje su Rusijos rinktine.
Lenkijos sporto ministras Kamilas Bortniczukas antradienį atvirai prabilo apie karštą situaciją.
„Neturiu abejonių, kad sankcijos turi būti skirtos ir Rusijos sportui, kurį Putinas absoliučiai naudoja politiniams tikslams“, – tviteryje parašė K.Bortniczukas.
Interviu Lenkijos radijui jis praplėtė savo mintį.
„Daug sunkių sprendimų laukia UEFA ir FIFA, nes jei ketiname skirti Rusijai sankcijas, nematau priežasčių išskirti kažkokias išlygas“, – sakė K.Bortniczukas.
Jo nuomone, Lenkijos rinktinė neturėtų vykti į Maskvą žaisti atkrintamųjų rungtynių, nors jos ir labai svarbios – priartintų komandą prie pasaulio futbolo čempionato Katare.
„Mes bent jau turėtume žaisti tokias rungtynes neutralioje aikštėje. Jei neleis, spręsime ką daryti. Aš įsitikinęs, kad tokioje padėtyje Lenkijos sportininkai neturėtų vykti į Rusiją, bet tai yra mano asmeninė nuomonė“, – sakė Lenkijos sporto ministras.
Jis taip pat pridūrė, jog tarptautinėms organizacijoms gali būti sudėtinga priimti sprendimą dėl finansinių rebusų.
„Turime atminti, kad vienas svarbiausių rėmėjų yra „Gazprom“, o vieša paslaptis, kad kompanijos pardavimais finansuojami ir Rusijos kariniai veiksmai“, – sakė K.Bortniczukas.
Britų žiniasklaida skelbia, kad UEFA jau svarsto šių metų Čempionų lygos finalą perkelti iš Sankt Peterburgo „Gazprom“ stadiono į Vemblio areną Londone. Tačiau UEFA, kurios rėmėjas yra „Gazprom“, pareiškimu skelbė, jog seka situaciją, bet kol kas nėra priėmusi sprendimų perkelti finalą iš Rusijos.
„Manau, kad sporto pasaulis, futbolo pasaulis, neturėtų prisirišti prie tokių Vladimiro Putino ir Rusijos taktikų“, – pridūrė Lenkijos sporto vadovas.
Pasaulio futbolo pirmenybių atkrintamųjų varžybų etapo tarp Lenkijos ir Rusijos nugalėtojas turės peržengti dar vieną barjerą – susitiks su Švedijos ir Čekijos poros laimėtoju.
„Mes nesiųsime žaidėjų niekur, jei nebus garantijų dėl jų saugumo, – sakė Švedijos futbolo federacijos vadovas Karlas-Erikas Nilssonas. – Yra aišku, jog visas pasaulis dabar sulaikęs kvapą, taip yra ir futbole. Svarbu sekti situaciją ir diena po dienos, valanda po valandos.“
Suomių sirgaliai ragina trauktis komandą iš KHL
Lietuvos klubai neberungtyniauja Rusijos organizuojamose turnyruose.
Vilniaus „Rytas“ dėl politinių motyvų, o Klaipėdos „Neptūnas“ dėl perkrauto tvarkaraščio 2014 metais priėmė sprendimą pasitraukti VTB Jungtinės lygos pirmenybių, iš kurių kiek anksčiau pasitraukė „Žalgiris“, 2013 metais Pauliui Motiejūnui paaiškinus, kad rungtynių kiekis ir taip didelis.
Iš lygos pasitraukė ir Ukrainos klubai, tuo metu šaliai jau kariaujant Rytuose su Rusijos remiamais separatistais.
Tačiau VTB banko, kurį irgi gali paliesti JAV sankcijos, remiamoje krepšinio lygoje vis dar žaidžia Rygos VEF ir Talino „Kalev“, taip pat ir Lenkijos „Zeliona Gura“ krepšininkai.
Rusų organizuojamose KHL pirmenybėse žaidžia Suomijos „Jokers“ ledo ritulininkai.
Šio komandos sirgaliai antradienį išplatino pareiškimą, jog įvykių Ukrainoje fone ekipa turi trauktis iš KHL čempionato, kurio atkrintamųjų varžybų pirmajame rate turi susitikti su Maskvos „Spartak“.
„Jokers“ komandos tolimesnis dalyvavimas daro didelę žalą klubui, ir atitaisyti to niekada nebus galima“, – teigiama Suomijos klubo sirgalių bendrame laiške.
Suomijos klubo vadovas Sami Kauhanenas teigė, kad vargu, ar sprendimą priims iki sezono pabaigos: „Žinoma, tikimės taikaus sprendimo šioje situacijoje ir, kad galėsime pabaigti sezoną, kaip planuota. Suprantu, kad Rusija jau pažeidė Ukrainos suverenitetą, tad viskas jau yra labai rimta.“
