Šią savaitę pasiruošimo stovyklą pradedanti Lietuvos rinktinės penktadienį Europos čempionato atrankos rungtynėse Katovicuose susigrums su Lenkija, o kitą pirmadienį Klaipėdoje – su Estijos komanda.
R.Kurtinaičio auklėtiniai jau praėjusiame FIBA lange, dukart nugalėdami Šiaurės Makedoniją, užsitikrino bilietą į Senojo žemyno pirmenybes, kurios šįmet vyks Rygoje (Latvija), Tamperėje (Suomijoje), Katovicuose (Lenkijoje) ir Limasolyje (Kipras).
„Mintys tos pačios. Niekas nesikeičia, nesvarbu, kad mes jau papuolėme į Europos čempionatą. Mums visos rungtynės svarbios, į visas žiūrime rimtai, – po pirmosios treniruotės sakė R.Kurtinaitis. - Surinkome truputėlį kitą komandą dėl to, kad paprašė vedantys klubai pasaugoti žaidėjus. Kadangi mums nėra tokia svarba, tiek „Žalgiris“, tiek „Rytas“ (paprašė – past.). Kaip minėjau prieš tai, mes visada gerbiame jų pasirinkimą, nes kai mums sunku, jie duoda savo žaidėjus. Šiuo metu pabandysime truputį kitus žaidėjus. Tikslai lieka tie patys, žaidėjai – kiti.“
Lietuvos rinktinė jau pirmoje treniruotėje „Active Vilnius“ arenoje dėl traumos prarado Ąžuolą Tubelį. Kol kas neaišku, kokia yra Vilniaus „Ryto“ aukštaūgio situacija, tačiau tikėtina, kad vietoje jo R.Kurtinaičiui teks kviestis kitą žaidėją.
64-erių treneris su žiniasklaida taip pat kalbėjosi apie į rinktinę įsiliejusius Arną Veličką ir Paulių Danusevičių, vietas, kuriose rinktinė gali pradėti Europos čempionatą, bei iš arti stebėtą Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą, kuris baigėsi dramatišku Kauno „Žalgirio“ triumfu finale prieš Klaipėdos „Neptūną“, pastarojo veteranui Deividui Gailiui prametus laisvą tritaškį aidint sirenai.
– Jeigu Ąžuolas negalės žaisti, ar pasikviesite kažką į pagalbą?
– Tai dabar galvosiu. Dabar yra galvos skausmas. Atsisakėme varianto imti (Gytį) Masiulį, nors jis mums labai tiktų. Dabar jei dar vieną „Ryto“ žaidėją prarasime, tai reikės imti... Na, pažiūrėsime, labai sudėtingas klausimas. Kažkaip jį reikės spręsti, bet kol kas patys esame šoke, laukiame, kas čia nutiko ir kaip baigsis. Kiek girdėjau, šios rūšies trauma jam ne pirmą kartą atsitiko. Tikiuosi, kad viskas susidėlios į savo vietas.
– Turbūt reikės kontaktuoti ir su „Rytu“, nes jų laukia svarbios kovos FIBA Čempionų lygoje?
– Mes jau kontaktavome ir dėl to palikome dalį žaidėjų jiems, kad jie galėtų vykdyti treniruočių procesą. Bet dabar vėl turime grįžti prie to paties klausimo. Žiūrėsime, nenoriu skubinti tų reikalų, bus matyti, kaip viskas vyks toliau.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos rinktinės dvyliktukas: Kristupas Žemaitis, Arnas Velička, Martynas Paliukėnas, Margiris Normantas, Laurynas Beliauskas, Mantas Rubštavičius, Gytis Radzevičius, Mindaugas Kuzminskas, Eimantas Bendžius, Paulius Danusevičius, Ąžuolas Tubelis ir Gabrielius Maldūnas.
– Labiau akcentuojate pergales, ar keliate konkrečius uždavinius kai kuriems žaidėjams, kuriems šis langas gali būti svarbus žvelgiant į pagrindinę vasaros rinktinę?
– Manau, kad kažkam kažkokios papildomos motyvacijos nereikia. Nemažai savo požiūrį išsakiau ir laikraščiuose, ir podkastuose. Mums viskas yra svarbu, rinktinėje žaidžia tie, kurie yra geriausi. Manau, kad didžiausia žaidėjų motyvacija – įrodyti, kad jie gali. Kai kurie žaidėjai į rinktinę pateko paskutiniu metu ir tai yra dar vienas šansas, kurį reikia išnaudoti. Tikiuosi, kad kiekvienas žaidėjas supranta, apie ką yra tas šansas, ir juo pasinaudos.
– Gabrielius Maldūnas su Mantu Rubštavičiumi paskutiniai pateko į rinktinės dvyliktuką. Kokius vidurio puolėjus bandėte kviestis be G.Maldūno?
– Na, mes norėjome Mareką (Blaževičių – past.) matyti. Nors jis vakar žaidė rungtynėse, bet, deja, buvome informuoti, kad jis turi problemų su nugara. Nenorime nieko forsuoti, nenorime pridaryti klubams bėdų. Žinome, kad sezono metu kiekvienas žaidėjas yra svarbus. Duosime šansą kitiems žaidėjams.
– Praėjusią savaitę LKF prezidentas Mindaugas Balčiūnas sakė, kad dėl vietos, kurioje Lietuvos rinktinė galėtų pradėti Europos čempionatą, pasitars su treneriu. Sprendimas turėtų būti paskelbtas šią savaitę. Ar kalbėjotės ir ką manote apie variantą žaisti Suomijos mieste Tamperėje?
– Žinote, aš galvoju, kad gal ne visai būsiu taktiškas, bet pasakysiu taip: man visiškai vienodai, ar tai Lenkija, ar Suomija. Jeigu mes pradėsime tokių dalykų bijoti, vengti... Aš suprantu, kad tai yra strategijos ir panašiai, bet mano visas gyvenimas toks, kad žaidi ten ir kauniesi prieš tokį priešininką, koks yra, o jeigu tik pradedi rinktis šalis ir priešininkus, tai paprastai baigiasi nelaime. Man nėra didelio skirtumo. Daugiau skirtumo gal buvo federacijai, kur patogiau atvažiuoti mūsų sirgaliams – ar į Lenkiją, ar į Suomiją. Aš galvoju, kad kelias daugmaž toks pat, gal tik ten (į Suomiją – past.) reikia lėktuvu skristi ar laivu plaukti, o čia (į Lenkiją – past.) gali ir sausuma atkeliauti. Mums per didelio skirtumo aš nematau.
– Tai tvirtiname, kad žaisite Suomijoje?
– Manęs klausė ir aš taip pat atsakiau ir federacijai, kad nematau prasmės šiuo klausimu su manimi tartis. Man priimtinos visos sąlygos.
Gal ne visai būsiu taktiškas, bet pasakysiu taip: man visiškai vienodai, ar tai Lenkija, ar Suomija.
– Kokį potencialą matote iš Arno Veličkos, kurio nebuvo ankstesniame lange?
– Veličką dar anksčiau sekiau, nes jis yra kaunietis. Dar prieš jam išvažiuojant į Barseloną (2016-aisiais – past.) aš jį žinojau, taip pat ir kai žaidė Prienuose pas trenerį Mantą Šernių. Tai žmogus, kuris turėjo labai dideles perspektyvas savo metu. Gal truputį buvo apstojęs, bet pastarajame sezone, kai žaidė „Ryte“, man jis labai patiko. Kadangi netekome (Luko) Lekavičiaus, o norėjau užbaigti su tais žaidėjais, su kuriais ir pradėjau, bet dėl tam tikrų priežasčių to negalėjau, tai manau, kad vienas iš tų perspektyvių žaidėjų yra būtent Velička. Dėl to ir pakvietėme, patikrinsime, kaip jis jaučiasi komandoje.
– Kokios A.Veličkos savybės žavi jus labiausiai? Jo komanda antra Vokietijoje, o jis – vienas iš lyderių.
– Jis yra įžaidėjas, kas mums tinka. Tai – antras įžaidėjas, kuris gali sunkiu momentu rinkti taškus. Komandą jis kontroliuoja. Gal kai kuriais momentais norėčiau, kad jis žaistų kitaip – gal pavyks tą pakeisti, gal nepavyks. Tai vis tiek jau daugmaž susistovėjęs žaidėjas. Man, kaip treneriui, įdomu. Nes ir vasarą, jei kviestume, ne visada turi laiko pasitikrinti žaidėjus, tai dabar yra pats laikas. Pasitikrinsime, matysime, ar tinka.
– Ar Paulius Danusevičius galėtų prasibrauti į pagrindinę rinktinę, įvertinus ketvirtos pozicijos žaidėjų trūkumą Lietuvoje?
– Na, man sunku dabar kalbėti. Mes šiuo metu žaisime langą. Aš gyvenu Baku, bet žiūriu lietuvišką televiziją, seku Eurolygą, LKL, visas rungtynes. Matau, kaip kas žaidžia ir ne vien dėl to, kad tapau rinktinės treneriu, o dėl to, kad man įdomus krepšinis. Man jis patinka, tariuosi ir su rinktinės asistentais. Pažiūrėsime, kaip jis atrodys rinktinėje.
– Savaitgalį buvote arenoje per KMT turnyrą. Kokį įspūdį jis paliko?
– Pirmiausia, galvoju, kad visų laikų prasčiausia Karaliaus Mindaugo taurė, kadangi nepapuolė viena iš tų komandų, kuri visada sukelia įdomumą – Vilniaus „Rytas“. Galvojau, kad kažką pamatysime iš „vilkų“, deja, pamatėme iš „Neptūno“. Garbė ir šlovė jiems. Pergalė yra pergalė, bet kaip kažkada minėjo (Charlesas) Barkley, kai Jasikevičius Sidnėjaus olimpiadoje metė paskutinį metimą (jo nepataikius, Lietuvos rinktinė 83:85 nusileido JAV - past.), jis sakė: „anokia čia „Svajonių komanda“, jei priklausome ne nuo savęs, o nuo to, ar priešininkas įmes, ar neįmes“. Situacija gavosi panaši su „Žalgiriu“. Sveikinu „Žalgirį“, kad net tokiose sunkiose rungtynėse jie vis tiek laimėjo, bet labai maloniai nustebino „Neptūnas“. Ir tai nebuvo atsitiktinis rezultatas, nes žinome, kokius priešininkus jie įveikė – tiek „Rytą“, tiek „vilkus“, su „Žalgiriu“ kovojo lyg lygūs su lygiais. Duok Dieve jiems sveikatos, aš manau, kad jei tokiame stiliuje žais, bus įdomi LKL pabaiga.
-
Po istorinio šanso – „Neptūno“ kapitono ašaros: „Kai paleidau, jau mačiau jį krepšyje“
-
Lietuvą su „Neptūnu“ šokiravęs G.Vovoras dar tikisi sugrįžti į Klaipėdą
-
„Žalgiriui“ titulą atnešęs vilnietis nori postūmio Eurolygoje: „Labai geras atspirties taškas“
-
„Neptūno“ krepšininkai Klaipėdoje sutikti tarsi čempionai
– Ką galvojote, kai Deivido Gailiaus paleistas kamuolys skrido link lanko – norėjote, kad įkristų?
– (Juokiasi) Kas bebūtų, aš vis tiek išlieku žalgiriečiu, nes esu užaugęs Kaune. Ta „Žalgirio“ pergalė man buvo „Žalgirio“ pergalė. Jeigu būtų laimėjęs „Neptūnas“, kaip ir minėjau, su didele pagarba žiūriu į juos ir tikrai manau, kad tai buvo sėkmė, nes metė iš to paties taško tas pats žmogus. Kaip Darius Lukminas šiandien pastebėjo, didieji meistrai gali įmesti du kartus iš eilės. Kažko pritrūko.
– Esate buvęs „Neptūno“ trenerio Georgio Vovoro batuose. Graikas pasitiko turnyrą su žinia, kad jau yra praktiškai atleistas. Panašioje situacijoje buvote treniruodamas „Rytą“ ir žaisdamas LKL pusfinalyje su „Neptūnu“. Kokia, jūsų nuomone, buvo G.Vovoro situacija ir ar po tokio turnyro dar yra klausimų dėl jo ateities?
– Ne man čia spręsti, nelabai žinau tos virtuvės. Žinau viena, kad klubai su kiekvienu sezonu tampa vis agresyvesni trenerių atžvilgiu ir bet kokia nesėkmė visada gresia trenerių atleidimu. Minėjau ne kartą, kad tai yra mūsų, trenerių, darbo dalis. Pavyzdžiui, aš buvau atleistas gal kokius tris kartus, bet tam esu pasiruošęs, susitaikęs. Gyvenimas tuo nesibaigia. Kaip kažkada sakė viena iš mūsų gerbiamų aktorių (Nijolė) Oželytė: „jeigu užsidaro durys, atsidaro langas“. Esu kalbėjęs su Gedvydu (Vainausku), kai kažkada buvau paleistas iš „Ryto“ vos tapęs čempionu. Jis sakė, kad „džiaukis, jog taip padariau, nes nebūtum atradęs Chimkų ir dar kartą laimėjęs Europos taurės“. Taip kad vienos durys užsidaro, kitos atsidaro. Nėra didelė problema, toks yra mūsų darbas.
