Eimantas Bendžius penkerius metus atstovavo Sasario „Dinamo“ klubui, bet tik atsisveikinus su juo pavyko iki pabaigos išspręsti užsitęsusį teisinį ginčą dėl dalies atlyginimo gydantis 2023 metais patirtą traumą.
Tada, krepšininkui atstovaujant Lietuvos rinktinei pasaulio čempionate, per lietuvių sensacingai laimėtas grupės rungtynes su JAV rinktine, E.Bendžius susižeidė Achilo sausgyslę.
Puolėjas bandė tęsti rungtynes, bet jų nebaigė, o netrukus pasimatė traumos rimtumas.
Achilo sausgyslės trauma viena sudėtingiausių sporte. Krepšininkui buvo atlikta operacija Kaune, bet 2023–2024 m. sezonas nuplaukė.
Nors nuo 2020 metų klubui atstovavęs krepšininkas buvo pasiruošęs rungtyniauti pavasarį sezono pabaigoje, Sasario klubas tęsė kovas Italijos čempionate be jo.
Dar kitą sezoną E.Bendžius grįžo į „Dinamo“, o komandą Italijoje pakeitė tik pernai, kai perėjo į Udinės „Apu“ ekipą, kuriai atstovavo praėjusį sezoną.
Tik dabar paaiškėjo įdomi situacija, jog teko spręsti teisinį ginčą.
Nors nei jį išsprendęs advokatas Antanas Paulauskas, nei asociacija „Lietuvos krepšinis“ neįvardino bylą laimėjusio žaidėjo, 15min žiniomis, tai ir buvo E.Bendžius, kuris po traumos buvo grįžęs ir į Lietuvos rinktinės gretas.
Feisbuko puslapyje „Sporto ginčai“ įdomiausiomis patirtimis besidalinantis A.Paulauskas taip aprašė situaciją:
„Praėjusį penktadienį sulaukiau dar vienos bylos, kurioje atstovavau krepšinio žaidėjui ir jo agentui Krepšinio arbitražo tribunole (BAT), rezultatų. Jie teigiami. Klientų reikalavimai buvo patenkinti 100 %.
Nors itin smagu tuo viešai pasidžiaugti, tačiau, manau, kad kartu reikšminga yra aptarti iš šios bylos niuansus, kadangi joje kilę teisiniai aspektai BAT praktikoje iš esmės iki šiol dar nebuvo nagrinėti.
Byloje ginčas dėl klubo žaidėjui mokėtino atlyginimo po to, kai žaidėjas patyrė rimtą traumą atstovaudamas savo šalies nacionalinei rinktinei tarptautinėse varžybose. Dėl šios priežasties jis visą sezoną nebuvo registruotas savo klubo sudėtyje ir nežaidė oficialiose rungtynėse. Žaidėjas su klubu buvo sudaręs ilgametę visiškai garantuotą sutartį.
Dalis žaidėjui priklaususio atlyginimo buvo išmokėta nacionalinių rinktinių žaidėjų traumų draudimo išmokų dėka. Tačiau dėl likusios atlyginimo dalies sumokėjimo kilo ginčas.
Gindamasis nuo žaidėjo reikalavimų klubas užėmė poziciją, kad sutartyje įtvirtinta atlyginimo mokėjimo garantija neapėmė traumos, patirtos atstovaujant nacionalinei rinktinei. Be to, jis argumentavo tuo, kad žaidėjas prieš naują sezoną neatliko medicininės patikros, neteikė klubui paslaugų, dėl ko klubas žaidėjui esą ir neprivalėjo nieko mokėti.
Visgi, BAT esminiais klausimais pritarė mūsų pozicijai.
Pirma, BAT akcentavo, kad jeigu klubas nori, kad trauma, patirta atstovaujant nacionalinei rinktinei, būtų laikoma išimtimi iš garantuoto atlyginimo, tokia išimtis turi būti aiškiai numatyta sutartyje. Todėl, jeigu sutartyje nustatyta, kad žaidėjo atlyginimas yra visiškai garantuotas, vien aplinkybė, kad trauma buvo patirta ne klube, o nacionalinėje rinktinėje, savaime nepanaikina klubo sutartinių įsipareigojimų.
Antra, ilgalaikės sutarties atveju kasmetinė medicininė patikra nėra savaime suprantama sutarties galiojimo ar vykdymo sąlyga. Jeigu klubas nori, kad prieš kiekvieną naują sezoną žaidėjas iš naujo privalėtų atlikti medicininę patikrą ir kad nuo jos rezultatų priklausytų tolesnis sutarties vykdymas, tai taip pat turi būti aiškiai nustatyta sutartyje. Medicininė patikra, numatyta sutarties įsigaliojimo pradžioje, savaime netampa kasmet vykdytina privaloma sąlyga, nuo kurios priklauso žaidėjo teisė į atlyginimą.
Trečia, žaidėjo neregistravimas varžyboms dėl patirtos traumos savaime nepanaikina jo teisės į sutartyje garantuotą atlyginimą. Net jeigu dėl taikomų taisyklių žaidėjas negali būti registruotas ar dalyvauti rungtynėse, tai dar nereiškia, kad pati tarp klubo ir žaidėjo sudaryta sutartis tampa nevykdytina ir klubas automatiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti sutartą atlyginimą.
Ketvirta, nacionalinės rinktinės draudimo išmoka savaime nepakeičia klubo sutartinės atsakomybės. BAT pažymėjo, kad trečiosios šalies išmokėta kompensacija gali būti reikšminga siekiant išvengti dvigubo atlyginimo žaidėjui mokėjimo. Tačiau vien draudimo išmokos faktas nereiškia, kad klubas nebeturi pareigos sumokėti žaidėjui pagal sutartį priklausančio garantuoto atlyginimo.
Taigi, ko galime išmokti iš šios bylos? Turbūt dar kartą to, kad sutartis turi būti išsami, kad ir kaip visada norisi, kad jos tekstas tilptų į vieną puslapį. Todėl ir šiuo atveju, jeigu yra pageidaujama, kad žaidėjo trauma nacionalinėje rinktinėje atleistų klubą nuo pareigos mokėti žaidėjui garantuojamą atlyginimą, tokios sąlygos turi būti įtvirtintos sutartyje.“
Tai buvo patirtis ir asociacijai „Lietuvos krepšinis“, kurios generalinis sekretorius Dominykas Domarkas pasakojo, jog šioje padėtyje buvo derybos dėl ženklios, kelių mėnesių atlyginimo sumos.
„Draudimas nedengė dalies sumos, bet tą dalį mes priėmėme „ant savęs“, nes žaidėjas traumą patyrė atstovaudamas Lietuvos rinktinei, – 15min sakė D.Domarkas. – Jis turėjo galiojančią sutartį, pagal kurią už tą metų dalį, per kurią yra traumuotas, sumoka draudimo bendrovė arba mes, o už likusią sezono dalį, kai jau yra sveikas, – tada turi mokėti klubas.
Toje situacijoje klubas nenorėjo, kad jis būtų užskaitytas kaip sveikas krepšininkas, nes tiesiog jau buvo įsigijęs kitą žaidėją ir norėjo susitaupyti.
Tai buvo ženkli suma, galėjome aiškintis ir su draudimo bendrove, kuri nedengė pilno traumos termino, bet nusprendėme neskriausti žaidėjo, tad sumokėjome likusią draudimo dalį.“
Anot D.Domarko, kilo ginčas su klubu dėl krepšininko pasveikimo datos.
„Klubas norėjo nutempti tą datą 2–3 mėnesiams ir kad už juos sumokėtų federacija. Tai buvo ženkli suma. Ir vieno mėnesio atlyginimas yra ženkli suma“, – sakė D.Domarkas.



