Laimonas Eglinskas – apie „Žalgirio“ paviliotą žaidėją, naujus iššūkius ir pasakišką sezoną

Laimonas Eglinskas pabaigė sezoną, kuris jau turėjo baigtis kur kas anksčiau.

37 metų treneris buvo atleistas iš Kėdainių „Nevėžio“ balandžio viduryje, nors ši komanda su juo laikėsi geriau nei be jo.

Taip sutapo, kad Utenos „Juventus“ tuo metu atsisveikino su Kęstučiu Kemzūra, o vos penkias dienas be darbo buvęs L.Eglinskas sulaukė kvietimo užimti jo vietą.

Tuo metu Utenos krepšininkai buvo aštuntoje LKL pirmenybių vietoje, skaičiuodami ilgą nesėkmių seriją.

Pažadėjęs įdiegti „agresyvų krepšinį“, L.Eglinskas tai padarė su kaupu.

Septintoje vietoje LKL reguliarų sezoną pabaigęs „Juventus“ su nauju treneriu ketvirtfinalyje šokiravo Vilniaus „Rytą“, laimėjęs seriją prieš antrąją LKL lentelės komandą 2-0, o paskui pusfinalyje 3-1 eliminavo ir Klaipėdos „Neptūną“.

Iš Šilutės kilęs 37 metų treneris išgarsėjo per porą savaičių, o Utenos klubas pirmą kartą per klubo istoriją pasiekė LKL finalą.

Iki tol aukščiausiai trečią vietą (2015 m.) laimėjęs „Juventus“ dabar pirmą kartą puošiasi sidabru, atitekusiu po sausai (0-3) pralaimėtos LKL finalo serijos Kauno „Žalgiriui“.

Po pralaimėjimo sekmadienį 75:107 Kaune, ir dar vieno sutriuškinimo Utenoje 69:100, „Juventus“ bandė priešintis trečiajame finalo serijos mače, bet pralaimėjo 77:95.

LKL finalas: Kauno „Žalgiris“ – Utenos „Juventus“

+64

Kauno arenos žiūrovams užskandavus varžovų pavadinimą, neįprastai garbingoje atmosferoje svečiai atsiėmė apdovanojimus už antrą vietą.

„Man ir mano komandai sunku, nes esu maksimalistas. Deja, nepavyko – po finalo spaudos konferencijoje sakė L.Eglinskas, pasveikinęs „Žalgirį“ su titulu. – Šiuo momentu yra skaudu, bet vėliau gal suprasiu, ką pavyko padaryti.

Kūrėme tą pasaką, bet ne visos pasakos baigiasi gražiai, ne visos turi laimingą pabaigą. Na, kažkam gal laiminga.

Aš labai didžiuojuosi kolektyvu, komanda, kuri mane priėmė – esu jai labai dėkingas už man suteiktą šansą. Dėkingas žmonėms, kurie tikėjo.

Ir sirgaliams, ir „Žalgirio“, ir mūsų sirgaliams, – tai, ką jie sukūrė po rungtynių – neapibūdinama žodžiais.

– Koks jausmas, kai „Žalgirio“ sirgaliai atidavė pagarbą, skandavo jūsų komandos vardą?

– Sunku nusakyti, nes šalia ir artimieji. Tai ir graudina, ir džiugina.

Ne tik „Žalgirio“ fanai. Per visą šią kelionę labiausiai šalia buvo mūsų sirgaliai. Daug žmonių prieš tai rašė žinutes ir sveikino (iki finalo), manau, kad mes sukūrėme kažką įspūdinga. Nežinau, ar tai kas nors galės pakartoti.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./LKL finalas: Kauno „Žalgiris“ – Utenos „Juventus“

– Jei tądien, kai „Nevėžis“ atsisveikino su jumis, kas nors būtų parodęs šios dienos vaizdus, – ką būtumėt pagalvojęs?

– Kad matau savo svajonių išsipildymą, bet dar reikės jas pasiekti (šypsosi).

– Ar stebina žinia, kad jūsų komandos vienas lyderių Maxwellas Lewisas yra priviliotas „Žalgirio“, o kitą sezoną veikiausiai bus skolinamas Londono „Lions“ klubui?

– Pirmiausia, jis bus skolinamas „Lions“, manau, kad tai labai geras žingsnis. Tai, kad jis pasižymi talentu ir atletiškumu, yra visiems žinoma. Buvo vieno ar dviejų mėnesių klausimas, kur jis pakryps, o jis pakrypo į labai gerą organizaciją. Labai džiaugiuosi dėl jo, tikiuosi, kad jo karjera gerai susiklostys.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./LKL finalas: Kauno „Žalgiris“ – Utenos „Juventus“

– Kaip manote, ką reikėtų pagerinti M.Lewisui ilgalaikėje perspektyvoje?

– Šokti dar aukščiau, bėgti dar greičiau (šypsosi).

– Ar dedate viltis išlaikyti Luką Ulecką?

– Be abejo, dedame. Tiek aš, tiek Eimantas (Skersis, – klubo sporto direktorius) norime bandyti išlaikyti žaidėjų branduolį.

Maxo jau netekome, bet su visais kitais galime tartis. Aišku, dar reikia išsiaiškiti dėl žaidimo Čempionų lygoje finansavimo. Tada tie darbai įsisuks labai greitai.

– Ar manote, kad laukia dideli pokyčiai komandoje, nes krepšininkai stipriai paaugino savo vertę?

– Manau, kad užsiaugino. Visi įdėjome pastangų. Nors vienu metu jie buvo nuvertinti, dabar jie pasidvigubino ar pasitrigubino savo vertę. nebus lengva juos išlaikyti, bet stengsimės. Faktas, kad kažkurie išvažiuos, o kažkurie liks. Mes stengsimės daugiau išlaikyti.

– Jūs įvertintas kaip geras gaisro gesintojas, bet kiek kitoks bus naujas iššūkis, kai reikės vadovauti komandai nuo sezono pradžios?

– Nuo hero iki zero yra labai greitai. Niekada negali žinoti. Pradėsi sezoną keliais pralaimėjimais ir vėl būsi prasčiausias treneris Lietuvoje.

Matysime, kaip viskas klostysis. Tikiuosi, kad bus geros pajėgos ir mes turėsime daug vandens (gaisrams gesinti) nuo sezono pradžios.

– Ar jaučiate, kad auga konkurencija dėl žaidėjų, nes net šeši Lietuvos klubai žais Europoje?

– Žinoma, be to, dar viena komanda (Tauragės) prisidės LKL. Tikrai bus sudėtinga. Žiūrėsime, ką žaidėjai rinksis – ar klubus, ar trenerius. Bandysim traukti visus kozirius, kuriuos galime.

– Kaip manote, ar mažajame finale jūsų bičiulis Nenadas Čanakas (L.Eglinskas yra kelerius metus dirbęs „Lietkabelio“ trenerio N.Čanako asistentu), dar sugebės nustebinti, ar jau nebe (LKL serijoje dėl bronzos „Neptūnas“ pirmauja 2-1 prieš „Lietkabelį“).

– Serija tikrai dar nesibaigė, ji keliasi į Panevėžį, o žinant visas Nenado savybes ir komandos charakterį, tikrai manau, kad jie gali laimėti dar vienus medalius. O pats palaikysiu savo draugą, štabe draugų yra ir daugiau, tad vienareikšmiškai palaikysiu Panevėžį ir tikiuosi, kad po sezono susitiksime kažkur aplaistyti medalius.