Mūsiškės čempionatą pasitinka po šešerių rungtynių draugiško ciklo. Viliaus Stanišausko auklėtinės per jį iškovojo tris pergales ir patyrė tiek pat nesėkmių.
Įveiktos turkės, švedės ir britės, pralaimėta Turkijai, Švedijai, o paskutinėse pasirengimo rungtynėse skaudžiai nusileista Graikijai (59:87).
FIBA prieš čempionatą sudarytame galios reitinge mūsiškės rikiuojasi vienuoliktos, tuo metu pirmosioms varžovėms slovėnėms skiriama ketvirtoji vieta.
Portalas 15min kartu su rinktinės nariais apžvelgė būsimą pirmąjį varžovą ir rinktinės atmosferą Bolonijoje.
„Slovėnija neturi 12-os stiprių žaidėjų, bet turi vieną stiprią, kuri neseniai atvažiavo iš moterų NBA. Taip pat slovėnės turi vieną geriausių įžaidėjų Europoje, čempionę Teja Oblak, – varžovių paveikslą paišė legendinė Lietuvos krepšininkė Gintarė Petronytė. – Kai turi stiprią pirmą ir penktą poziciją bei neblogas metikes, tai komandą padaro labai pavojingą. Slovėnės žaidžia labai agresyviai, spaudžia, labai struktūrizuota komanda. Bus daug dėmesio skiriama detalėms.“
„Jau kurį laiką ruošiamės kova su slovėnėmis. Svarbiausias momentas bus nesudegti nuo pat pradžių. Akys degs, – prieš mačą sakė vyr. treneris V.Stanišauskas. – Noro bus labai daug, bet turėsime priimti šaltus sprendimus, žaisti šalta galva.
Tas bus labai svarbu pačioje pradžioje. Aš savo žaidėjomis tikiu, tikiu trenerių štabu. Eisime kautis ir manau, kad tikrai turime galimybių prieš kiekvieną grupės komandą. Pasižiūrėsime, kaip viskas pavyks, bet aš tikiu ir žinau, kad galime.“
Nepaisant nerimo – didžiulė ambicija
Rinktinės nariai vienbalsiai kartojo, kad po skaudaus pralaimėjimo graikėms pasirengimo pabaigoje komandoje yra šiek tiek nerimo ir nežinomybės.
„Kai pralaimi, pradedi žvalgytis, kas negerai, ir ta vienybė... Ne tai, kad mes varome viena ant kitos, bet kartais pasakai, nes nesupranti, kodėl, – sakė rinktinės senbuvė Giedrė Labuckienė.
Pasak ilgametės Lietuvos rinktinės žaidėjos, čempionate dar nežaidusioms krepšininkėms reikėjo šiek tiek griežčiau paaiškinti, į kokio lygio turnyrą atvažiavo.
„Yra tokio nesupratimo, kur mes esame. Pasirengime galvojau: „Čempionate taip nebus.“ Pabandžiau sudrausminti vienų rungtynių metu. Sakau: „Čia suknista Didžioji Britanija. Bus geresnių varžovių.“ Nelabai žinome, į ką veliamės, stengiamės ruošiamės. Yra žaidėjų, kurioms labai daug reiškia šis čempionatas, o kai kurios net nežino, kaip bus“, – sakė krepšininkė.
Nepaisant klaustukų, nerimo ir jaudulio, iš pirmo žvilgsnio visa rinktinė atrodo labai susitelkusi, ambicinga ir šeimyniška.
„Mes tikrai čia neatvažiavome paturistauti, – ryžtingai sakė vasarį prie moterų rinktinės vairo stojęs V.Stanišauskas. – Aš iš savęs, ir iš žaidėjų reikalauju daug. Turime savo tikslus, norime laimėti pirmąsias rungtynes, tada laimėti antras. Tu turi turėti tikslą ir mūsų tikslas yra aštuntukas.“
„Gal ir gerai, kad nežinome, kokios esame. Eisime visos va bank, atiduosime viską, mirsime toje aikštelėje, kaip darėme per langus ir tikėsimės geriausio rezultato“, – sakė G.Labuckienė.
Bolonijoje garsiai aidi „Hiperbolė“
Alinančios treniruotės, didžiulis jaudulys ir neramus čempionato laukimas. Kartais nuo viso to reikia kažkaip atsiriboti.
Kaip? Socialiniuose tinkluose „Instagram“ pradėjo plisti vaizdo įrašai, kaip mūsų krepšininkės tiek kelionėse autobusu, tiek rūbinėje linguoja į taktą pagal vieną dainą.
Tai – legendinės Lietuvos grupės „Hiperbolės“ kūrinys „Laužai“. Daina parašyta 1995-aisiais, tačiau šiemet pasaulį išvydo modernesnė jos versija. Būtent jos mūsų krepšininkės be perstojo klausosi, ir, pasak G.Labuckienės, suvienijo skirtingą skonį turinčias žaidėjas.
„Atradome muziką, kurią visos mėgstame. Tokios senos, bet atnaujintos. Pasirinkome, kad „Hiperbolės“ dainą „Laužai“ mums grotų per pristatymą, – pasakojo G.Labuckienė. – Tapo mūsų himnu. Pradėjome mėgautis ta muzika jau kaimelyje. Atėjo ta nuotaika pačiu laiku. Ko aš bijojau, kad atvažiuosime į čempionatą ir jos nebus. Atsiranda, atsiranda.“
Atmosferą praskaidrina ir Kamilės Nacickaitės naujagimis, kurio gynėja susilaukė vasarį, tačiau, visų nuostabai, spėjo atsistatyti iki Europos čempionato.
„Toks talismaniukas. Pas mus nemažai mamų, tai natūralu, kad padedame, – šiltai kalbėjo G.Labuckienė. – Žinome, kad nelengva tą vežimą iškelti. Tokia šeimyninė atmosfera. Kamilė šaunuolė, net negalvoja, kad sunku. Yra kaip yra.“
